Gavę pranešimą apie Aandrioniškyje kankinamą šunį, kuriam virvė kaklą buvo pratrynusi iki kaulo, jo vaduoti atvažiavo savanoriai iš Biržų gyvūnų globos namų. Prieš tai asmuo bandė prisiskambinti kadais veikusių gyvūnų globos namų Anykščių rajone „Duok leteną“ telefonu, skambino į Panevėžį, kol prisikvietė už 100 kilometrų esančius biržiečius, kurie gyvūną gelbėjo nuo kančių .
Beglobiai gyvūnai – įsisenėjusi Anykščių rajono problema. Benamių kačių ir šunų šmirinėjančių miesto ir miestelių gatvėmis, kolektyvinių sodų teritorijose ypač padaugėja prieš žiemą. Artimiausi nebe vieni metai sėkmingai veikiantys gyvūnų globos namai yra Utenos rajone, tačiau jie tik išimtinais atvejais priima gyvūnus iš kitų rajonų.
Spalio mėnesį Anykščių rajono savivaldybė ketino pirkti beglobių gyvūnų priežiūros paslaugą, tačiau norinčių ją teikti neatsirado.
Anykštėnų pasiteiravome, Ką jie mano apie beglobius gyvūnus, kaip siūlo spręsti šią problemą?
Eugenija SUDEIKIENĖ, floristė:
– Nežinau, kaip apeliuoti į jų sažinę, kaip bausti žmones, kurie išmeta gyvūnėlius. Miesto centre veterinarinė vaistinė, šalia – kelios mėsos parduotuvės. Moterys ne beširdės, kaip išgali bando išmestus gyvūnėlius pašerti, surasti jiems šeimininkųs. Antai veterinarijos vaistinės moterys nedarbo dieną atvažiuoja beglobių pašerti, o va prieš kelias dienas prie Vilniaus gatvėss „Norfos“ šiūkšliadėžėje paliktus 3 mažutėlius kačiukus priglaudė viena anykštėnė ir peni pipete. Kelis beglobius kačiukus esu pati priglaudusi, užauginusi.
Išeitis, ko gero, viena – steigti gyvūnų globos namus, surasti tokiam darbui atsidavusių žmonių
