Gyventojų, nepatenkintų tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, yra daugiau negu jos veikimu patenkintųjų, rodo visuomenės nuomonės apklausa.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu lapkričio 20-gruodžio 4 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai” atliktos apklausos duomenimis, lapkritį 54 proc. apklaustų 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų buvo nepatenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija. Beveik keturi iš dešimties (38 proc.) respondentų buvo patenkinti demokratija Lietuvoje. 8 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Gyventojų nuomonė šiuo klausimu buvo tokia pati tiek prieš mėnesį, tiek ir prieš metus – 2014 metų gruodį.
Tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiau patenkinti jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis šeimos mėnesio pajamomis (per 800 eurų), žmonės, savo politines pažiūras apibūdinantys kaip dešiniąsias (59 proc. iš jų patenkinti demokratijos veikimu Lietuvoje).
Labiau už kitus demokratijos veikimu šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (61 proc. nepatenkinti), respondentai su viduriniu išsilavinimu (61 proc.) bei su mažiausiomis šeimos mėnesio pajamomis (67 proc.), darbininkai ir ūkininkai (61 proc.) bei pensininkai (62 proc.), rusų (69 proc.) ir lenkų (72 proc.) tautybių gyventojai.
Sociologai pastebi, kad tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija, daugiau už kitus patenkinti trijų partijų rėmėjai – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (53 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (51 proc.) bei Liberalų sąjūdžio (49 proc.) rinkėjai.
Labiausiai demokratijos padėtimi šalyje nepatenkinti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (84 proc. iš jų tuo nepatenkinti), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (70 proc.), partijos Tvarka ir teisingumas (65 proc.) ir Darbo partijos (61 proc.) rinkėjai.
