Seimui siūloma priimti įstatymą, kuriame būtų nustatytas Ilgalaikio darbo išmokų fondo sudarymas, jo administravimas ir valdymo pagrindai, ilgalaikio darbo išmokų iš fondo apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo tvarka.
Tai reglamentuojantį Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Kristina Miškinienė, Kęstutis Daukšys, Irena Šiaulienė, Petras Gražulis.
„Svarstant naują Darbo kodekso projektą ir su socialiniais partneriais, ir Seime buvo sutarta, kad reikalingas fondas, kuris garantuotų dirbantiesiems, dėl įvairių priežasčių išėjusiems iš darbo, didesnes išeitines išmokas. Toks fondas neužkrautų didelių išlaidų darbdaviams”, – sako projekto autoriai.
Pagal projektą, fondo lėšas sudaro darbdavių piniginės įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos, pajamos už investuotas laikinai laisvas lėšas, kitos teisėtai gautos lėšos.
Fondo biudžetas būtų sudaromas vieneriems biudžetiniams metams – nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
Pagal projektą, darbdaviai mokėtų įstatyme nurodytas įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą mokamos socialinio draudimo įmokos, už jų darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį.
Įmokos tarifo dydis, kaip siūloma, negali būti mažesnis nei 0,1 procento ir viršyti 1 procentą.
Nustatant įmokos tarifo dydį būtų atsižvelgta į fondo finansinę padėtį, lėšų susidariusiems fondo įsipareigojimams padengti poreikį, ateinančių metų valstybės makroekonominius rodiklius ir prognozes. Taip pat būtų atsižvelgta į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis apie praėjusių metų darbuotojų atleidimo iš darbo Darbo kodekse (projekte) nustatytais pagrindais statistiką ir prognozuojamus ateinančių metų atleidimo iš darbo atvejų skaičių ir jų darbo užmokesčio dydžius.
Teisę į ilgalaikio darbo išmoką iš fondo turėtų asmuo, kurio darbo santykiai su Lietuvos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu jo atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau nei penkerius metus ir kuris yra atleidžiamas iš darbo Darbo kodekso (projekto) 56 straipsnyje nurodytais pagrindais.
Darbuotojui, turinčiam teisę į ilgalaikio darbo išmoką, jį atleidus iš darbo, iš fondo būtų skiriama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka, kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi ilgiau kaip penkeri metai, bet ne ilgiau kaip dešimt metų.
Kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dešimt ir daugiau metų, bet ne ilgiau kaip dvidešimt metų, priklausytų dviejų jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka.
Kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt metų ir daugiau – trijų jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka.
Siūloma, kad naujas įstatymas įsigaliotų nuo 2017 m. sausio 1 d., tačiau ne anksčiau nei įsigalioja naujos redakcijos Darbo kodeksas.