Baigiantis 2015-iesiems „Anykštos“ kolektyvas buvo paprašytas įsijausti į jiems neįprastą amplua – atsakyti į klausimus. Pasirodo, ne tokia jau lengva interviu davėjų duona, mat paskutiniai kolektyvo narių atsakymai į bendrą tekstą „sugulė“ tik laikraščio išleidimo dieną.
Vidmantas ŠMIGELSKAS, žurnalistas:
1. Metų tekstas. Puoselėdamas savo įgimtą kuklumą, turėčiau vardinti savo tekstus… Deja, 2015 metais pasaulio nepakeičiau. Nors, gal pasauliui nuo to ir ne blogiau… Kita vertus, pats, ko gero, labiausiai susinervinau dėl savo “Rievių” apie medinę pilį vertinimo. Paprastai nekertu oponentams į kaktą tiesiai ir vis viliuosi, kad bus suprasta tik tiek, kiek norėjau pasakyti. Matyt, vis dar esu naivus…
2. Metų šokas. Vytauto Galvono žūtis. Galvoju, kad jis vis gi teisingai gyveno… V.Galvonas buvo greičiau mano priešas, nei draugas, tačiau man jo žiauriai trūksta. Nieko įdomaus, kai mirusio gaili giminės ir draugai, bet kai priešai jaučia vakuumą – jau vertybė.
3. Metų džiaugsmas. Savivaldos rinkimų rezultatai. Visai ne dėl to, kad liberalai laimėjo, o todėl, kad sisteminga valdžios kaita yra demokratijos garantas. Galvoju, kad jei dar vienai kadencijai būtų likusi senoji gvardija – tolesni rinkimai dešimtmečiais būtų likę formalumu.
4. Metų atradimas. Mano draugas, savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Saulius Rasalas. Šimtą metų Saulių pažįstu ir nuolat jis mane stebina. Tolerantiškas, protingas, kruopštus, sąmojingas, būdamas šalia direktorės Venetos Veršulytės, net ir gražus… Po to, kai iš seniūnų sueigos S.Rasalas išvijo žurnalistą, nori nenori jam naujas epitetas limpa. Na, epiteto neįvardinsiu, patys susiformuluokit pagal savo sugedimo laipsnį.
5. Metų posakis. Po savivaldos rinkimų antrojo turo „valstiečio“: Antano Bauros „Anykštai“ pasakyti žodžiai „Esu atviras pasiūlymams“
831216 18494Respect to website author , some wonderful entropy. 247167