Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) Utenos skyriaus Anykščių klientų aptarnavimo poskyrio vedėjas 63–ejų Juozas Ratautas sako, kad nuėjęs į bažnyčią ir priklaupęs prie klausyklos, kunigui turi labai daug ką pasakyti. Vien jau ką reiškia tokia nuodėmė, kaip melavimas savo viršininkams apie nuveiktus darbus…
– Kas Jums yra laimė?
– Esu laimingas, kai galiu džiaugtis šeima, darbu ir sveikata. Hobis, aplinkinių dėmesys, pripažinimas man laimės sąvoką papildo.
– Jūsų didžiausia baimė?
– Baimė netekti artimųjų. Tą giliai pajuntu, išgyvendamas pažįstamo ar bičiulio netektį. Dar bijau priaugti svorio (juokiasi)…
– Jūsų charakterio bruožas, kuris Jums labiausiai nepatinka?
– Žiauriai išgyvenu, kai pasikarščiuoju, kai ką užgaunu. Turėčiau išsiugdyti tokį bruožą, kuris leistų labiau pasverti, apgalvoti, nuleisti „garą“.
– Bruožas, kuris labiausiai erzina kituose?
– Tuščiažodžiavimas. Nepatinka žmonės, kurie „dėvi kaukes“. Vienoks vienoj aplinkoj ir visiškai kitoks – kitoj. Dar nemėgstu „saldžių“ žmonių.
– Žmogus, kuriuo žavitės?
– Vienareikšmiai neatsakysiu. Niekuomet nesižavėjau politikais ar valstybės „galvomis“, tačiau smagu matyti talentingą sportininką, sąžiningą verslininką, protingą laidų vedėją, savo „fainas“ koleges …
Visą „Prusto klausimyną” su J.Ratautu skaitykite šeštadienio „Anykštoje”.
