Nerimstu. Niekaip negaliu patikėti, kad sprendimą šaudyti į žmones guminėmis kulkomis ir panaudoti ašarines dujas sausio 16 d. prie parlamento priėmė paprastas policijos karininkas R.Dervinskas! Politinį sprendimą, už kurį gali lėkti aukščiausios vadovybės galvos, patikėta priimti „seržantui“?
Niekaip negaliu patikėti, kad sprendimą šaudyti į žmones guminėmis kulkomis ir
panaudoti ašarines dujas sausio 16 d. prie parlamento priėmė paprastas
policijos karininkas R.Dervinskas! Politinį sprendimą, už kurį gali lėkti
aukščiausios vadovybės galvos, patikėta priimti „seržantui“?
buvusiam generaliniam komisarui Vytautui Grigaravičiui „nuimti“ iš posto užteko
kur kas mažesnio preteksto: provincijos girtuoklėlis policininkas padare
avariją. Ne kartą mačiau, kaip atsargiai, tik įvertinę kiekvieną politinės
intrigos niuansą, policijos vadovai priima sprendimus. „Niekuo netikėk,
nepasitikėk, bet kuris bendradarbio veiksmas gali būti prieš tave nukreipto
plano dalimi!“ – štai devizas, kuriuo vadovaujasi kiekvienas tikras „Ispanijos
karalių dvaro“ gyventojas (1990-siais taip vadinome Vidaus reikalų
ministeriją).
nieko, kol rezultatas neprognozuojamas,“ – tokiai logikai sąmoningai ar
instinktyviai paklūsta kiekvienas protingas „mentas“. Ir nedaro! Būkite tikri!
Šiuo požiūriu VRM ministro Raimundo Palaičio nebuvimas mitingo dieną Vilniuje –
tipiškas reiškinys. Galima numatyti, jog naujasis ministras susilaukė keletos
senų gerų patarėjų šnabždesio ir laiku retiravosi. Vilniaus apskrities
policijos komisaro Kęstučio Lančinsko paraišką tvarkai palaikyti prie
parlamento paskirti Viešojo Saugumo Tarnybą įsakymu įtvirtino krašto apsaugos
ministrė Rasa Juknevičienė. Ir įklimpo! Parlamentinė tyrimo komisija turės
darbo. Pabandykim palengvinti jai gyvenimą, užduokim klausimus, į kuriuos teks
atsakyti.
šaudymo prie Seimo istorijoje keistenybių nors vežimu vežk! Kodėl sausio 15 d.
vykusiame pasitarime Vilniaus policijos šefas K.Lančinskas visus informavo,
kad, patikimais duomenimis, jokių riaušių nebus – bet vis dėl to „išsirašė“
pusantro viešojo saugumo tarnybos kareivių? Kodėl tiek policija, tiek ir
viešojo saugumo tarnyba buvo itin gausiai apginkluotos specialiąja technika ir
riaušių malšinimo technika: ašarinėmis dujomis, dujokaukėmis, specialiais
šarvais, jeigu buvo tvirtai žinoma, kad riaušių nebus? Jei spauda nemeluoja,
vien kauniečiai padarė virš 900 šūvių! Kodėl visa ši butaforija buvo įkyriai
demonstruojama susirinkusiems žmonėms, nors žinoma, jog ES dokumentai
rekomenduoja to nedaryti, nes jėgos demonstravimas provokuoja mitinguotojus
smurtiniams veiksmams?
R.Dervinskas davė įsakymą šaudyti į demonstrantus, nors įstatymo normos nurodo,
kad žmonės turi būti prieš tai perspėti ir jiems turi būti suteiktas laikas
įvykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus? Kodėl policija nesikreipė į
susirinkusius, reikalaudama nutraukti neteisėtus veiksmus ir išsiskirstyti?
Kodėl iš karto po mitingo policijos vadovai melavo visuomenei, esą jie nešaudė
į žmones guminėmis kulkomis? Kodėl atsakomybe už šiuos „šaudymus“ buvo bandoma
suversti Viešojo saugumo tarnybai ir tik atsiradus nepaneigiamiems įrodymams,
policijai teko prisipažinti?
sutarkim, kad laiku pabėgęs liberalas vidaus reikalu ministras – reiškinys
visai normalus. Hipertrofuota konservatorės R.Juknevičienės reakcija – taip pat
„norma“. Bet štai A.Kubilius, dvidešimt metų gyvenantis politikoje, patyręs
vyrukas, lyg koks piemuo iššoko ir be jokio tyrimo, neprisidengęs jokia svetima
nuomone, tiesiogiai apkaltino riaušių organizavimu Algirdą Paleckį! Apsalau iš
nuostabos, tai išgirdęs. Ar kartais neišsikraustė premjeras iš proto? Juk po
šio pareiškimo bet kokio tyrimo, bet kokio teismo išvados bus paneigtos Europos
žmogaus teisių teisme dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, dėl teisės į
teisingą ir bešališką teismą atėmimo… Žinoma, būtų smagu laikyti A.Kubilių
kvailu – malonu… Bet! Išsigando, pasikarščiavo ar tiesiog skubiai gavo nurodymą
kažką pridengti? Jeigu taip, tai ką? Aš A.Kubiliaus visai kvailu nelaikau.
Gerai jį pažįstu.
demonstrantus reikėjo naudoti specialiąsias priemones? Ar buvo pagrindas
šaudyti guminėmis kulkomis, panaudoti dujas? Ar tikrai buvo būtinybė sužeisti
34 žmones? Vienas sužeistasis ilgą laiką buvo komoje… Pastaraisiais metais
Viešosios tvarkos palaikymo pajėgos užgęsino 14 maištų ir riaušių įkalinimo
įstaigose. Ir nė vieno sužeistojo! Kiek suprantu, tais atvejais situacijos buvo
kur kas sudėtingesnės, nei prie Seimo! Vienintelis kartas, kai policija
panaudojo gumines kulkas viešoje vietoje, buvo lenkų sirgalių sutramdymas.
Didelis klausimas, ar jie privalėjo šią priemonę naudoti ar ne, bet kadangi
mušti lenkelius mokė dar Vincas Mickevičius-Krėvė, šis „fokusas“ praėjo be
pasekmių… Bet dabar šaudė į savus, lietuvius! Taigi, ar buvo pagrindas laikyti
atvejį prie Seimo „ypatinga situacija“, pritaikyti planą „Vėtra“? Ar tikrai
buvo panaudotos visos kitos įmanomos priemonės padėčiai suvaldyti?
mėgėjams pabandysiu paaiškinti: Viešosios saugos tarnybos įstatymo 12 str. 4
dalis sako: „Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio
būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai atlikti, ir
tik po to, kai įtikinimo priemonės buvo neveiksmingos ar negalimos“.
šiuos klausimus atsakys Parlamentinė komisija. Bet aš buvau įvykio vietoje ir
tikiu savo akimis. Jos matė labai aiškiai: mitinge sausio 16 d. prie Seimo
dalyvavo apie trisdešimt specialiai paruoštų vyrukų, kurie kurstė demonstrantus
smurtiniams veiksmams ir patys juos pradėjo. Šie žmonės buvo specifinės,
netipiškos socialiniam protestuotojui (mitingo dalyviui) išvaizdos, veikė
organizuotai ir dingo iš įvykio vietos įsitikinę, jog minia įsitraukė į riaušes
dar prieš policijai pradedant suiminėti pasižymėjusius mitingo dalyvius.
Paklausite, į ką jie buvo panašūs? Atsakau: į apsaugos tarnybų darbuotojus ar
buvusius policininkus. Esu įsitikinęs, kad šiuos žmones, išsiskyrusius minioje,
buvo galima izoliuoti, o jiems pradėjus provokacinius veiksmus – neutralizuoti
už viešosios tvarkos pažeidimą.
matė ir žinojo, kaip reikia veikti, tai kodėl gi nesiėmė priemonių? Kodėl leido
situacijai įkaisti iki tokio laipsnio, kai net pagyvenusios ponios pradėjo
rinkti akmenis? Pareigūnas, atsakingas už viešosios tvarkos palaikymo
operaciją, privalėjo žinoti, kad mitingo, riaušių ar bet kokio renginio metu
situaciją galima suvaldyti tik veikiant „iš vidaus“, laiku neutralizuojant
provokacijų židinius, o ne grąsinant miniai „nagaikomis“, pasirinktinai šaudant
į „nepatikusius“ mitingo dalyvius… Kodėl speciali riaušių malšinimo technika,
skydai, kūno šarvai buvo demonstruojami mitinguojantiems dar iki riaušių
pradžios, nors yra gerai žinoma, jog tai erzina ir provokuoja minią? Panašiai,
kaip šuniui parodyta lazda. Taigi, kodėl VRM tarnybų operacijai vadovavęs
žmogus nesiėmė veiksmų tada, kai reikėjo neleisti riaušėms kilti pirmams nesankcionuotiems
minios veiksmams pasireiškus?
vertus, kas buvo šie riaušių organizatoriai? Juk visas renginys buvo
filmuojamas, visi veidai užfiksuoti… Kas galėjo svaidyti akmenis į Seimo langus
nebodamas atsakomybes? Kodėl taip akivaizdžiai veikusių asmenų policija nesuėmė
pirmiausia? Kas užsakė šių vyrukų paslaugas, instruktavo, apmokėjo už darbą,
davė nebaudžiamumo garantijas? Kas galėjo ne tik garantijas duoti, bet ir jas
ištęsėti?
karinė išmintis sako: Geriau vienas prastas vadas negu du labai geri! Sausio 16
d. prie parlamento visą tvarką ėmėsi palaikyti dvi Vidaus reikalu ministerijos
tarnybos: tiesiogiai pavaldi ministrui Viešojo saugumo tarnyba ir tiesiogiai
pavaldi Generaliniam policijos komisarui Vilniaus apskrities policija. Vilniaus
policijos šefas K.Lančinskas palaikyti tvarką prie Seimo pavedė savo
pavaduotojui R.Dervinskui. Pastarajam buvo priskirta ir viešojo saugumo
tarnybos kariu grupė, kurios dalyvavimas ir buvo liūdnai sankcionuotas
ministrės R.Juknevičienės. Atrodytų, lyg viskas tvarkoje, jeigu ne įstatymas,
kuris sako: „Ypatingos ar ekstremalios situacijos metu Tarnybos pareigūnams,
pasiųstiems į ypatingos ar ekstremalios situacijos vietą (toliau – Tarnybos
pajėgos), tiesiogiai vadovauja Tarnybos vadas arba jo įgaliotas Tarnybos
pareigūnas (toliau – operacijos vadovas)“.
matote – „ypatingos situacijos metu“ joks šios tarnybos pavaldumas policijai
nenumatytas. Atvirkščiai! Tiesiogiai pavaldžios ministrui tarnybos vadas turi
arba pats vadovauti ypatingosios situacijos suvaldymui – operacijai, arba
įgalioti ir instruktuoti tarnybos pareiguną operacijai vadovauti.
kaip ir kokiais dokumentais buvo reglamentuotas šio pareigūno pavaldumas
apygardos komisaro pavaduotojui R.Dervinskui? Ar policija, paprašiusi viešosios
saugos tarnybos karių tvarkai mitingo metu palaikyti ir juos gavusi,
automatiškai atsako už juos bei jų ginkluotės panaudojimo atvejus? Mano galva,
viešosios saugos tarnybos įstatymas tokio atsakomybės perkėlimo nenumato!
Kitaip surikiuoti tarnybų pavaldumo santykius vargu ar galima net ministro
įsakymu. Ar buvo toks įsakymas? Jeigu buvo, tai tada kokios aplinkybės iššaukė
tokio įsakymo „gimimą“ būtent dabar? Ar ne ši klasikines dvivaldystės situacija
lėmė tokius keistus ir nesuderintus abiejų tarnybų veiksmus? Beje, pravartu
būtų sužinoti, kur mitingo metu buvo generalinis komisaras V.Telyčėnas? Kai kas
sakosi matęs jį Seime. Jei tai tiesa, tai kokia buvo jo tiesioginė ar
psichologinė įtaka sprendimus prie Seimo priėmusiems pareigūnams?
sausio 16 dieną viešajai tvarkai palaikyti prie Seimo buvo pasitelkti ne tik du
galimai nesuderinto pavaldumo Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, bet ir
dvi tarpusavyje konkuruojančios tarnybos! Priminsiu, kad vetuodamas naujai
pateiktą viešojo saugumo tarnybos įstatymą, prezidentas Valdas Adamkus 2006 m.
liepos mėnesį teigė: „Viešojo saugumo tarnybos uždaviniai didžiąja dalimi yra
tapatūs policijos kompetencijai priskiriamiems uždaviniams.“ Prezidentas
įžvelgė, kad čia kuriama „alternatyvi policija“.
dar ministrų V.Bulovo ir J.Bernatonio laikais, kuomet vidaus kariuomenes
pulkus, kurių pagrindu buvo suformuota Viešojo saugumo tarnyba, buvo bandoma
perduoti Policijos departamentui. Šiam žingsniui ministrai kietai priešinosi,
generalinis komisaras V.Grigaravičius ir NSGK pirmininkas A.Sadeckas buvo užėmę
priešingas pozicijas. Socialliberalai bandė pulkus ir tarnybą atiduoti
policijai, o socialdemokratai, padedami konservatorių, to neleido padaryti…
ne tik vadovai, bet ir paprasti pareigūnai, įtarę, kad jų sąskaita bus
tenkinami stipresnius politinius rėmejus turinčios tarnybos interesai. Dvi
priešiškos įtakos grupuotės dalinosi savo sferas Vidaus reikalų ministerijos
padaliniuose! Ar pasikeitė ši situacija socialdemokratams radus pretekstą
pakeisti socialliberalų statytinį V.Grigaravičių savuoju statytiniu V.Telyčėnu?
tikina, jog po Lietuvą agitacinėse Artūro Paulausko brigadose važinėjantis
V.Grigaravičius rimtai žadėjo savo buvusiems padaliniams „greit sugrįžti“. Jeigu
toks ketinimas yra, tai iš pradžių, kaip minimum, reikia „nuimti“ V.Telyčėną…
Kokiu būdu? Paprastai – taip, kaip nuėmė patį V.Grigaravičių: „Už pavaldinių
klaidas!“ Tuo labiau, kad V.Telyčėnas irgi nesnaudžia. VRM yra atliekamas
auditas, kurio metu tiriama visa V.Grigaravičiaus laikų finansinė veikla.
Atrodo, beliko tik išvadas parašyti. Vargu ar jos bus palankios
socialliberalams.
ir norisi paprašyti būsimos parlamentines komisijos: „Išsikelkite ir
patyrinėkite (kaip hipotezę), ar šios organizuotos riaušes prie parlamento
nebuvo iš anksto suplanuotos vienos iš tarpusavyje konkuruojančių politinių
grupuočių, kitai siekiant sukompromituoti jos statytinį generalinį komisarą? Ar
nebuvo šis pasiutęs, beprasmis, neadekvatus situacijai ir tuo pat metu – giliai
politinis guminių kulkų, ašarinių dujų ir kitų specialiųjų priemonių
panaudojimas skirtas tik tam, kad būtų suformuota ši parlamentinė tyrimo
komisija?..
sunku numatyti, kad toks reikalavimas kils! Jeigu taip, tai gal ir prasmingi
K.Lančinsko ir R.Dervinsko pareiškimai, padaryti spaudos konferencijoje,
vykusioje iš karto po šaudymo į žmones: „Gerai vertiname savo veiksmus“.
buvęs socialliberalų kandidatas į generalinio policijos komisaro postą mano,
kad taikos metu sužeisti 34 žmones yra geri veiksmai, tuomet galima sekti
pasakas ir apie tai, jog „tam tikros grupuotės ruošėsi pasinaudoti situacija ir
parduotuvėse grobti brangius daiktus“. Tai buvo ne rimto vyro šneka, o tik
pasaka Seimo davatkoms gąsdinti.
