Šiemet tradicinės Vilniaus knygų mugės lankytojus vasario 25–28 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus pasitiks ne tik plačia anykštėniškų leidinių lentyna, bet ir atvertęs unikalią knygą – medinį Antano Baranausko „Anykščių šilelį“.
Tai – jaunos dailininkės, Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros studentės Agnės Kelmelytės kūrybinis darbas, žodį pavertęs daiktu ir taip originaliai praturtinęs Muziejaus rinkinius.
„Studijuodama pirmame kurse, turėjau kūrybines dirbtuves, kurių tikslas – iš kulbės (taip Vakarų Lietuvoje įprasta vadinti medžio trinką, atpjautą rąsto galą) sukurti kokį nors konceptualaus meno kūrinį. Pradėjau sukti galvą, ką čia galima sumąstyti, ir po ilgų pokalbių su savo drauge, studijuojančia lietuvių literatūrą, kilo mintis užrašyti Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ tekstą ant perskeltos į šešias dalis kulbės“, – taip šio meninio sumanymo kilmę pristatė jaunoji dailininkė dizainerė, kilusi iš Klaipėdos.
Pasak A. Kelmelytės, šis jos kūrinys yra daugiaprasmis: vaikams tai – mokomoji ir pažindinimo priemonė, suaugusieji čia gali įžvelgti ir daugiau poteksčių. „Manau, jog tai naujoviškas būdas interpretuoti senus, jauniems žmonėms kartais nesuprantamus, lietuvių literatūros kūrinius. Kūriniai tampa nesuprantami dėl savo senovinės kalbos, nebevartojamų žodžių, tariamai neaktualių temų“, – sakė savaip klasikos tekstą perrašiusi dizainerė.
Ji prisipažino mąsčiusi ir apie tai, jog gana ironiška kūrinį, kuris skatina saugoti miškus, užrašyti ant nupjauto medžio: „Kokia tokio kūrinio ateitis? Ar siekdama kūrybinio tikslo teisingai pasielgiau? Kūryba taip pat tapo miško naikinimu…“ Šįkart lemtingos įtakos turėjo įsitikinimas, jog tuo metu, kai „Anykščių šilelis“ tampa daiktu, jis tarsi pretenduoja būti amžinas, išsaugotas.
Profesoriaus Arkadijaus Varankos ir docentės Julijos Mazūrienės kurso studentės A. Kelmelytės sukurta medinė knyga, atlikusi savo misiją Vilniaus knygų mugėje, grįš į Anykščius. Čia kūrinys toliau tarnaus kaip edukacinė priemonė tose Anykščių vietose, kur kaskart prisimenamas Antanas Baranauskas: ir prie jo klėtelės-muziejaus, ir Anykščių šilelyje, prie Medžių lajų tako.
