Kovo 1-ąją prasidėjo XXXII Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams-2016“.
Pirmieji rokiškėnams bei į atidarymą atvykusiems svečiams pasirodė praėjusiais metais pagrindinį festivalio prizą laimėję Rusų dramos teatro aktoriai: trupė pristatė Michailo Bulgakovo tragikomediją „Zoikos butas“. Atidarymo metu žiūrovus sveikino Rokiškio kultūros centro direktorius Erikas Druskinas, Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Saulis, Kultūros viceministrė Patricija Poderytė, o Rokiškio verslo klubo prezidentas Irmantas Tarvydis festivalio svečiams įteikė dovaną – žemdirbio statulėlę.
Pagrindinius vaidmenis tragikomedijoje atliekantys aktoriai Inga Maškarina ir Aleksandras Agarkovas prieš spektaklį sakė, jog pasirodyti pirmiems ilgametes tradicijas puoselėjančiame festivalyje – garbė ir atsakomybė. „Kaip atidarysime, taip viskas bus ir toliau“, – juokavo A. Agarkovas, spektaklyje „Zoikos butas“ atliekantis Pavelo Fiodorovičiaus Oboljaninovo rolę. „Zoikos butas“ – prieškario sovietinės Rusijos NEP-o (Naujosios ekonominės politikos) laikotarpio atspindys. Meto, kai ypatingo polėkio žmonės, nujausdami atokvėpio laikinumą, stačia galva nerdavo į beatodairiškų pramogų ir aistrų siautulį. „Žiūrovai tikrai labai vertina šį spektaklį, nes bilietai dažniausiai išparduodami likus porai mėnesių iki jo. Spektaklyje yra visko: gyvenimo dramų, vienatvės, meilės. Žiūrovas gali ir pasijuokti, ir paverkti. Visa tai būdinga M. Bulgakovo kūrybai. O kur dar spektaklio metu skambanti muzika, įspūdingos dekoracijos…“, – kalbėjo Zojos Denisovnos Pelc vaidmenį atliekanti I. Maškarina.
„Spektaklis „Zoikos butas“ – tragikomedija. Tai – pats įdomiausias, o kartu ir sudėtingiausias žanras. Žiūrovas į teatrą ateina pailsėti, jam reikia pramogos, kartais nusišypsoti. Tačiau drauge būtina paskatinti jį susimąstyti, leisti pagalvoti apie tai, kas laukia ateityje. Juk dažnai žmonės gyvena „dabar ir čia“. Tačiau kad ir kaip smagu turėti naują automobilį, butą, žmogui reikia kažko daugiau, giliau… Nesvarbu kokie laikai anuomet buvo, žmonėms reikėjo gyventi. Pagrindinė veikėja Zoja nori gerai gyventi, linksmintis. O tomis sąlygomis, kuriomis jai tenka išgyventi, šis noras virsta tragikomedija. Tie, kurie žino istoriją, spektaklį būtent taip ir priima, nes kitaip negali būti. Deja, jaunimas istoriją šiandien nelabai žino ir man dėl to labai gaila…“, – sakė A. Agarkovas. Jam pritarė ir I. Maškarina: „Manau, kad mūsų užduotis ne jaunimą linksminti, o siekti, kad klausytų teksto. Jei nors du iš salės išeinantys jauni žmonės susimąstys apie ką buvo spektaklis, tai jau bus mūsų pergalė. „Zoikos butas“ žiūrovams leidžia suvokti, kad nieko nėra amžino… Man atrodo, šis spektaklis auklėja. Šiandieniniai spektakliai ir turi būti skirti ne publikos linksminimui. Kartais spektaklis gali padėti žmogui apsispręsti, į kurią pusę jam savo gyvenimą pasukti…“
Anot aktorių, „Zoikos butas“ – spektaklis, į kurį mielai eina ir tie žiūrovai, kurie visai nesusipažinę su M. Bulgakovo kūryba. „Mūsų teatro repertuare yra spektaklių, labiau orientuotų į jauną žmogų. Tuo tarpu „Zoikos butas“ pritraukia įvairaus amžiaus žiūrovus. Džiaugiuosi, jog sulaukiame nemažai jaunimo. Jauniems žmonėms reikia kuo daugiau lankytis teatre, skaityti. Daugelis dabar pasinėrę į virtualų pasaulį, kompiuterius. Tačiau gyvo bendravimo, knygų, niekas neatstos…“, – kalbėjo I. Maškarina.
