Praeitą savaitę Vilniuje dėl mažų pieno supirkimo kainų protestavo pieno gamintojai, tarp jų – beveik keturios dešimtys anykštėnų. Protestuotojų nuomone, padėtis tragiška. Jeigu valdžia netenkins pieno gamintojų reikalavimų, pienininkystė Lietuvoje bus pasmerkta žlugti. Anykščių rajone kasmet mažėja karvių, keli perspektyvias fermas turėję, apie 100 karvių laikę ūkininkai, nematydami pienininkystėje perspektyvos, fermas likvidavo. Pernai kovo 1–ąją 1217 ūkininkų ar pavienių žemdirbių laikė 5955 karves, šiemet laikytojų skaičius sumažėjo iki 1088, o karvių jie laiko 5519. Kaip vieną iš pieno ūkio gelbėjimo priemonių LR Seimas priėmė įstatymą, kuriuo iki 2017 metų nustatyta mokėti ne mažiau 16,5 eurocento už pieno kilogramą supirkėjams ir ne mažiau kaip 13 eurocentų už kilogramą tarpininkams. Beje, šalies Prezidentei nespėjus pasirašyti įstatymo, paaiškėjo, kad jis priimtas pažeidžiant Seimo statutą, tad neaišku, ar parlamentarai balsuos už jį taip, kaip balsavo anksčiau.
Kaip manote, ar išgelbės pieno ūkius valdžios norimas įvesti pieno supirkimo kainų reguliavimas?
Alvydas DIEČKUS, Buvęs Burbiškio agroserviso kooperatyvo vadovas:
– Baisus dalykas, žmonės priversti pieną atiduoti už dyką. Tokios blogos situacijos pieno ūkyje dar nebuvo. Rubikių kaimo laukuose dar prieš metus kitus ganydavosi gal penkios dešimtys kaimiečių karvių, dabar gi vos kelias išves į tuščius laukus. Mano kaimynai karves išpardavė. Tačiau nemanau, kad stambiems ūkininkams geriau. Dalis jų pasiėmė paskolų ūkio modernizavimui, gal turi ir kitokių įsipareigojimų, o tesėti juos neturi iš ko.
Manau, kad tokios kainos, kurias skubėjo „prastumti“ LR Seimas, pieno gamintojams, ypač smulkiems, yra pražūtingos. Girdėjau, kad Europos Sąjungoje pieno supirkimo kainų vidurkis sukasi apie 36 eurocentus už kilogramą. Taigi, kalbėti turėtume pradėti kalbėti apie ne mažesnę kaip 20–25 eurocentai kainą už kilogramą. Kita vertus, kol bus kalbama tik apie pieno gamintojų mokamą kainą, pamirštant perdirbėjų ir ypač prekybininkų pelnus, nieko gero nebus.
