Į paskutinę pamoką su plačia šypsena ir šokio žingsnio... Jono JUNEVIČIAUS nuotr.
XX – oji Anykščių J. Biliūno gimnazijos abiturientų laida ketvirtadienio rytą rinkosi į paskutinę pamoką. Susitikę prie mokyklos dvyliktokai su savo auklėtojomis išsiskirstė kas kur – vieni išvažiavo prie Lajų tako, kiti – prie siauruko, dar dvi abiturientų klasės išvažiavo į Niūronis, rašytojo Jono Biliūno tėviškę.
IV f klasės moksleiviams pamoką J. Biliūno tėviškėje vedė pirmoji jų mokytoja Elena Bražiūnienė bei buvusi auklėtoja Dangira Nefienė. E. Bražiūnienė savo „vaikams“ priminė, kaip pradinėse klasėse jie pradėdavo pamoką – sustoję į ratą dainuodavo pasisveikinimo dainelę.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja D. Nefienė skaitė Teresės Mikeliūnaitės prieš daugiau nei trisdešimt metų pasakytą kalbą apie tėviškę. Linkėjo, kad moksleiviai neprarastų ryšio su gimtaisiais namais, norėtų grįžti pas savo artimuosius, o svarbiausia – nepamirštų vieni kitų.
Pamoką užbaigė pradinių klasių mokytoja E. Bražiūnienė abiturientams pasekusi filosofinę pasaką apie šarvuotį ir didįjį mėlynąjį garnį. „Meilė, mažyli, – tai gyvenimo esmė. Be meilės nėra ir gyvenimo“ – pasaką užbaigė mokytoja.
Po pamokos abiturientai ragavo naminę duoną su medumi, gėrė J. Biliūno tėviškės šulinio vandenį. „Kas atsigers vandens, tas tikrai išlaikys lietuvių kalbos egzaminą“ – vaikams žadėjo mokytoja D. Nefienė. Atsigėrė visi…
