Sveiki, sulaukę „Bėk bėk, žirgeli“ šventės, į kurią šiemet pirmą kartą istorijoje „Anykštos“ redakcijos žurnalistai neturės leidimo įvažiuoti su automobiliu. Nesame išdidūs, o fotožurnalistas Jonas Junevičius dar ir sportiškas žmogus. Pasistatysim mašiną prie Pavarių liepos ir pasivaikščiosim. Bet tai principo, požiūrio reikalas. Į šventę žurnalistai vyksta ne alučio išgerti ir baronkų prisipirkti, o dirbti. Mūsų tikslas, kad Tu, mielas skaitytojau, šventėje buvęs arba į ją nenukakęs, galėtum pasidžiaugti fotoreportažo akimirkomis. Regis, tokį pat tikslą, kuo plačiau išviešinti šventę, turi ir jos organizatoriai.
Taip pat tai bus ir pirmoji „Bėk bėk, žirgeli“ šventė, kurios programa nepasiekė redakcijos su prašymu už pinigus ar už dyką, bet paskelbti ją skaitytojams. Nevyko šiemet ir tradicinė prieššventinė spaudos konferencija, kurioje pranešama, kokie svečiai žada Anykščius užgriūti, kokios staigmenos laukia, kad žurnalistai pasiruoštų tai įamžinti.
„Gal nebus nieko naujo, tai ir nesigiria…“ – svarsto tris dešimtmečius šią šventę fotografavęs J. Junevičius. Joną iš tiesų nustebinti sunku.
Etatiniai partiniai komentatoriai savaitgalio diskusijoje apie „Bėk bėk, žirgeli“ reklamą rašinėjo, kad ši šventė net dviem pavadinimais reklamuojama internete, todėl prieinama visiems, taip pat šventės programa išspausdinta „Lietuvos ryte“ ir „Lietuvos žiniose. Šitų laikraščių, prisipažinsiu, kad senokai nevarčiau, tačiau jeigu tiesą rašo komentatorius, tokioje reklamoje nematau logikos. Jeigu jau savivaldybė mano, kad šventės programą pakanka reklamuoti savivaldybės internetiniame puslapyje, tai kam tada užsakinėti reklamą šalies žiniasklaidoje? O jeigu užsakoma šalies žiniasklaidoje, tai kuo mūsų rajono skaitytojai – pagrindiniai „Bėk bėk, žirgeli“ dalyviai – blogesni? Ar anykštėnų jau nelaukiama šventėje? Gal seniūnai šventės programėles Varkųjų, Daujočių ir Katlėrių gyventojams po namus išnešiojo? Būtų labai gerai. Ta proga pamatytų ir kokie turistinio rojaus keliukai… Kaip ten bebūtų, „Anykštą“ skaito ir prenumeruoja kas ketvirta rajono šeima.
Kodėl šie žmonės palikti be informacijos apie šventę, galiu paaiškinti tik vienu būdu. Vėl rajono valdžia ant „Anykštos“ pyksta ir iš to pykčio baudžia „Anykštos“ skaitytojus.
„Ir ką jūs tam Tubiui padarėte?“ – šimtus kartų esu atsakinėjusi į šį klausimą.
Ogi tą patį, ką ir Kapitonui.
Prieš rinkimus Kęstutis Tubis viešai deklaravo, kad valdoma, partinė žiniasklaida yra blogis. Susitikime su „Anykštos“ redakcijos darbuotojais kandidatas į merus Kęstutis Tubis bei liberalų komanda smerkė Kapitono Viliaus Juodelio vykdytą informacinio ir ekonominio dempingo prieš „Anykštą“ politiką ir žadėjo – išrinksite mus – mes būsime teisingi visiems. Nes esą Liberalų partija pasisako už didelį viešumą ir skaidrumą. Pats K. Tubis asmeniškai gyrėsi, kad jį net ir konstruktyviai pakritikuoti bus galima – jis stiprus ir drąsus, su „tulpiniais“ dorojosi, todėl yra pajėgus išgirsti kritišką žodį.
Kurgi ne… Pirmą kritinį straipsnį platūs K. Tubio pečiai dar atlaikė. Meras iškentėjo, kai rašėme apie jo netesėtą pažadą tinkamai palaidoti atkastą nežinomo žmogaus kūną, kuris taip ir liko gulėti užbetonuotas prie „Anykščių vyno“ trasų. Spėju, jo atskirta kaukolė nusimetė kažkur teismo ekspertų sandėliuose. Buvusiam policininkui begalviai lavonai, matyt, pakankamai įprastas daiktas. Numirėliai nesivaidena.
Mūsų ąžuolas virto po rododendrų krūmu. Kai paaiškėjo, kad patarėjo Kęstučio Indriūno, kuris iš tos meilės didelės viešumui iki rinkimų į redakciją vaikščiojo kaip į darbą, pučiama istorija apie neva šimtus tūkstančių kainavusį miesto gėlyną yra blefas.
Ir išėjo Anykščiuose kaip toj pasakoj – „maištininkas žuvo, tegyvuoja drakonas“. Teks dar trejus metus laukti kito maištininko, o paskui, matyt, vėl pusmetį, kol tas taps drakonu.
O tuo tarpu vasara švenčia savo šventę – žydi vilkdalgiai ir jazminai, cerkvės kieme bučiuojasi jaunimas. Ir viešumo Anykščiuose, jei tikėtume liberalais, pakanka. Savivaldybės informaciją viešina bendrapartiečiai ir koalicijos partneriai. Gerai viešina, o svarbiausia – nuolat giria ir nekritikuoja.
„Anykšta“ taip pat laimėjo konkursą ir savivaldybė mūsų laikraštyje yra numačiusi net už 6 tūkstančius eurų spausdinti sveikinimus ir užuojautas (nors sunku suprati, ką bendro turi užuojautos ir sveikinimai su informacijos skelbimu gyventojams apie savivaldos priimtus sprendimus).
Kadangi spalio revoliucijos metinių nešvenčiame, o Kalėdos ir Velykos jau praėjo, šie savivaldybės formaliai numatyti pinigai mūsų redakciją pasiektų tik masinio Anykščių rajono gyventojų genocido atveju arba jeigu netikėtai mutuotų afrikinis kiaulių maras. Bet ir tai – vargu, nes šiemet savivaldybė dar neparodė pagarbos mirusiems ir užuojautų nepublikavo. Matyt, patys liberalai, būdami valdžioje, sveikai maitinasi, o numirus opozicionieriui norėtųsi, bet nedrąsu rašyti sveikinimą.
Vis dėlto… dėl visa ko – nuoširdūs sveikinimai visiems laimingai nenumirusiems.
