Įsikibusios abiturientams į parankes raudonu kilimu žengė klasių auklėtojos.
Ketvirtadienį šalies mokyklose nuaidėjo paskutinis skambutis. Anykščių rajone vidurinę mokyklą baigia 208 abiturientai.
Anykščių J. Biliūno gimnazijos 156 abiturientai tradiciškai šią dieną lipo į J. Biliūno “Laimės žiburį”, dalyvavo literatūrinėse pamokose, o naktį kūreno laužus ir papuoštomis mašinomis važinėjosi po miestą.
Paskutinio skambučio šventę abiturientai pradėjo švęsti dar trečiadienio vakarą. Išpuoštomis mašinomis sugūžėję į savo auklėtojų kiemus, moksleiviai jas išsivežė į gamtą, kur kūreno laužus. Vakarojo ilgai, kai kurios klasės sulaukė ir brėkštančio ryto.
Staigmenų auklėtojoms netrūko ir ketvirtadienį – jas į mokyklą atvežė prabangus sidabro spalvos limuzinas, prie mokyklos pasitiko ištiestas raudonas kilimas. Skambant dainininko Vytauto Kernagio dainai „Mūsų dienos kaip šventė“ auklėtojos raudonu kilimu žengė prie savo laukiančių auklėtinių. Didžiule alyvų puokšte nešina lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, IV a klasės auklėtoja Ona Jakimavičienė sukosi šokio žingsniu. Šie mokslo metai paskutiniai ne tik jos abiturientams, bet ir jai pačiai – nuo rudens 40 metų mokiusi lietuvių ir lotynų kalbų mokytoja gimnazijoje nebedirbs.
Paskutinei pamokai abiturientų klasės išvažinėjo kas kur – vieni rinkosi prie Lajų tako, kiti – koplyčioje, Siauruko muziejuje bei J. Biliūno tėviškėje Niūronyse.
IV f klasės moksleivius į Niūronis atlydėjo ne tik dabartinė jų auklėtoja, rusų kalbos mokytoja Almyra Sabaliauskaitė, bet ir jų pirmoji mokytoja Elena Bražiūnienė bei pirmoji auklėtoja Dangira Nefienė. Pamoką – lygiai taip pat, kaip ir pradinėse klasėse – E. Bražiūnienė pakvietė savo vaikus pradėti pasisveikinimo dainele. O D. Nefienė, cituodama Teresės Mikeliūnaitės prieš daugiau nei trisdešimt metų pasakytą kalbą, abiturientams linkėjo niekada nepamiršti savo tėviškės: „Kiekvienam mūsų reikalinga tėviškė. Tiesiogine ir perkeltine to žodžio prasme. Tolima, kviečianti žiburio akis, toks pažįstamas kadagio dūmų kvapas, baltasmėliai senolių kapai kalnelyje, šilų dantyta juosta tamsėjančiame horizonte, mūsų pačių mažų kojų nutrepenti takai, graudi laukų ramybė aplinkui, iki skausmo savas peizažas. Tėviškė – čia galima be baimės pareiti, čia tavęs niekas neišjuoks, nepažemins, nors būtum suplukęs, dulkėtas, nusivaręs nuo kojų ir apskritai nelabai gražus…“
Pamokai besibaigiant pradinių klasių mokytoja E. Bražiūnienė pasekė abiturientams filosofinę pasaką apie šarvuotį ir didįjį mėlynąjį garnį. Pasakos moralas – „Meilė, mažyli, – tai gyvenimo esmė. Be meilės nėra ir gyvenimo“.
Po pamokos abiturientai tradiciškai aplankė Laimės žiburį, o grįžus į gimnaziją juos pasitiko pirmokai gimnazistai su simbolinėmis dovanomis – varpeliais.
Paskutinį kartą sugūžėję į aktų salę abiturientai išklausė gimnazijos direktorės Reginos Drūsienės, moksleivių parlamento atstovų bei būsimųjų dvyliktokų sveikinimų.
Turėjo ką pasakyti ir patys abiturientai – jie pasveikino ir padėkas įteikė kiekvienam jiems dėsčiusiam mokytojui. Pavyzdžiui, fotografijos mokytojui Alfredui Motiejūnui dėkota už žinias, kaip „fotošopą“ pritaikyti praktikoje bei frazę „Dinkit man iš akių“, dailės mokytojai Daliai Gilienei – už nuolat kartojamą frazę „A kū ti pa suolu darat?“ ir t.t.
Įteikė dvyliktokai vienuoliktokams ir testamentą bei simbolinį mokyklos raktą. Abiturientai juokavo, kad palieka „dažais ir špakliumi kvepiančią gimnaziją“, apgailestavo, kad nesulaukė „olimpinio stadiono atidarymo“, o stebuklinga teritorija, į kurią patekti trukdė „šlagbaumas“, dabar jau nervus gadins ateinančioms kartoms.
Praėjusį šeštadienį abiturientai jau laikė valstybinį anglų kalbos egzaminą, birželio 4 d. vyks geografijos egzaminas, o birželio 6 d. – lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas.
– ANYKŠTA
