Verslumo proveržis – Anykščiai vejasi Bangladešą („Anykšta“, Nr. 46, 2016-06-11)

Šalia Anykščių šv.Mato bažnyčios, prie Anykščių socialinės gerovės centro pastato, prieš kelias dienas pastatytas skėtis, nedidelė terasa su keletu kėdžių – čia prekiaujama ledais bei kava. Prekybos vieta įrengta Anykščių parapijai priklausančiame žemės sklype, todėl verslininkui net neprireikė minti savivaldybės slenksčių, kad gautų prekybai reikalingus leidimus.
Savivaldybės specialistai aiškina, kad panašioms prekybos vietoms įrengti nereikia jokių savivaldybės leidimų, jų išvaizdos nereikia derinti su architektais. Prekyvietes galima kurti bet kuriame privačiame žemės sklype.
Valdininkai nesibaimina, kad Anykščiai dėl to gali virsti savotiškais Gariūnais, nes gyventojai savo teritorijoje gali prekiauti kad ir nuo kėdės.

Prekyvietė šalia bažnyčios
supykdė

Atkreipti dėmesį į šalia bažnyčios atsiradusią naują prekyvietę paskatino skaitytoja. Vilniaus gatvės gyventoja prisipažino, kad šalia Anykščių socialinės gerovės centro pamačiusi atsiradusi naują prekybos tašką, gerokai supyko.
„Pernai stengiausi gauti prekybos vietą prie bažnyčios. Atsidarė Medžių lajų takas, daug žmonių važiavo, norėjau prekiauti. Nuėjau į savivaldybę pas Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėją Daivą Gasiūnienę. Niekas ten man neleido, aiškino, kad čia šventa žemė, vietos nėra ir prekiauti ten negaliu. Netoliese ten gyvenu. Vieną vakarą matau, kad mero patarėjas Donaldas Vaičiūnas sukinėjasi, dar pora vaikinukų, kitą vakarą jau žiūriu lentas neša, kala. Dabar pastatyta geriausia prekybos vieta, pardavinėja kavą, ledus ir sėdi už prekystalio mero patarėjo D. Vaičiūno žmona, ponia Ieva Vaičiūnienė. Tikrai nešmeižiu žmonių, tik ką noriu pasakyti – man, paprastai moteriškei, ten dirbti nebuvo galima, o D. Vaičiūno žmona gali turėti viską ir ten prekiauti. Tai yra nesąžininga“, – kalbėjo anonime panorusi likti anykštėnė (vardas ir pavardė redakcijai žinoma, – red. pastaba), įsitikinusi, kad I. Vaičiūnienė šioje vietoje darbo vietą „gavusi tik per vyrą“.

Ledais prekiauja,
nes nėra projektų

Po anykštėnės skambučio aplankėme naująją prekybos vietą šalia Anykščių socialinės gerovės centro bei bažnyčios. Matyti, kad verslininkai šią vietą pasirinko neatsitiktinai – šalia bažnyčios esančioje aikštelėje labai dažnai sustoja turistų autobusai, todėl pirkėjų tikrai čia turėtų netrūkti. Šalia prekystalio sutikta pardavėja dirbanti I. Vaičiūnienė už ledus netgi neprašė pinigų, siūlėsi pavaišinti.
Rokiškyje veikiančioje ledų gamybos įmonėje pagamintų ledų maža porcija čia kainavo 1 eurą 50 centų, o didelė – 2 eurus su puse. Čia buvo galima nusipirkti ir „aparatinės“ kavos. Tiesa, lankytojų apie 11 valandą nebuvo nė vieno…
„Vasarą Anykščių socialinės gerovės centre sumažėja projektų, todėl nusprendžiau įsidarbinti pardavėja“, – iš pradžių bandžiusi nuo fotoaparato objektyvo slėptis, atviravo I. Vaičiūnienė.

Į savivaldybę verslininkas
net nesikreipė

Rokiškyje veikiančios ledų gamybos įmonės savininkas Nerijus Liolys, kuriam priklauso prekyvietė, „Anykštai“ pasakojo, kad dėl prekybos vietos šalia bažnyčios jam su savivaldybe esą net nereikėję derinti jokių leidimų. Dėl prekybos vietos sutarta su Anykščių šv.Mato bažnyčios klebonu Petru Baniuliu, parapijai yra mokama nuoma, kurios dydžio verslininkas atskleisti nepanoro.
„Pradžioje norėjau prekiauti šalia Anykščių menų centro, tačiau ten neatsirado vietos. Dirbame dar tik keletą dienų, tačiau pastebiu, kad aplinkiniai į šią prekybos vietą žiūri su kažkokiu pavydu“, – pastebėjo verslininkas N. Liolys, savo produkciją anksčiau gan dažnai siūlydavęs mieste vykusių mugių metu.

Klebonui aiškino „kažką“
turintys…

„Ten yra mano žemė. Jei turi leidimus prekybai iš savivaldybės, aš leidau. Jie sakė, kad turi kažką, tai aš ir leidau“, – „Anykštai“ sakė klebonas P. Baniulis, pridurdamas, kad verslininkas greičiausiai dėl vietos taręsis su parapijos namų nuomininkais – Anykščių socialinės gerovės centru.
Klebonas P. Baniulis sakė esąs informuotas, kad prekyba šalia bažnyčios vyks tik ledais ir kava.
„Alumi ir kitais dalykais čia prekiauti tikrai nebus galima“, – aiškino klebonas P. Baniulis. Atskleidė ir koks parapijai atiteks prekybai skirtos žemės nuomos mokestis – jis per mėnesį sieks 20 eurų.

Teritorija šalia
bažnyčios – nevieša vieta

Savivaldybės Viešųjų pirkimų ir turto skyriaus laikinoji vedėja Audronė Savickienė „Anykštai“ sakė, kad prekybos taškas šalia bažnyčios atidarytas be savivaldybės palaiminimo.
„Čia leidimo jokio nėra išduota savivaldybės. Verslininkas matomai prekiauja privačioje teritorijoje. Toje vietoje yra bažnyčios žemės dalis, turbūt su klebonu suderinta. Savivaldybė leidimus prekiaut išduoda tik viešosiose erdvėse“, – aiškino A. Savickienė.
Apie tai, kad kažkas anksčiau į savivaldybę būtų kreipęsis dėl galimybės prekiauti šalia Anykščių šv.Mato bažnyčios, A. Savickienė sakė negirdėjusi.
Laikinoji savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vida Jakniūnienė „Anykštai“ taip pat tvirtino, kad šalia bažnyčios įrengtai prekybvietei leidimai nereikalingi.
„Statiniams tam tikrais atvejais, kad ir mažiems, leidimas yra reikalingas. Jeigu tai yra įrenginys, ne statinys, ir jis yra privačioje žemėje, nepažeidžia kokių nors interesų, tai leidimas įrenginiui nereikalingas. Aš kalbu apie tai, kas yra reglamentuota Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose“, – apie tai, kodėl prie bažnyčios esančiai prekybos vietai savivaldybės leidimai nereikalingi, aiškino V. Jakniūnienė.

Galima prekiauti bet
kuriame kieme

Laikinoji savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja V. Jakniūnienė sakė abejojanti, kad Anykščiuose privačiuose sklypuose gali rastis daugiau panašių prekyviečių, kurios darkytų bendrą miesto „veidą“.
„Centrinėje miesto dalyje nemanau, kad tiek yra privačių kiemų, kad kiekviename būtų po skirtingos spalvos skėtį ir prekiaujama ledais ar dėvėtais drabužiais“, – apie tai, kad situacija kol kas dar valdoma, buvo įsitikinusi V. Jakniūnienė.
Kai pasiteiravome, ar panaši prekybos vieta be savivaldybės leidimo galėtų išdygti, pavyzdžiui, privačioje „Anykštos“ redakcijos valdoje, rajono vyriausiosios architektės pareigas einanti V. Jakniūnienė sudvejojo: „Ko gero… taip“.

Mero patarėjui nepatiko
estetinis vaizdas

Anykščių mero patarėjas, architektas dizaineris Kęstutis Indriūnas „Anykštai“ sakė, kad šalia bažnyčios atsiradęs naujas prekybos taškas jį pradžiugino, tačiau jis turėjo priekaištų jo išvaizdai.
„Džiaugiuosi, kad vis daugiau Anykščių rajono gyventojų imasi privataus verslo iniciatyvų ir privačiuose sklypuose, tačiau manau, kad konkrečiu atveju prekybos paviljono vieta kol kas nėra estetiškai išbaigta. Tokioje vietoje galėtų atsirasti medinės architektūros, su aplinka derančio dizaino prekybos paviljonas, – „Anykštai“ tik elektroniniu laišku sutikęs pateikti atsakymą, komentavo ledų prekybą prie bažnyčios K. Indriūnas.
Daugiau klausimų, ar prekyvietės, kurių išvaizda nederinama su savivaldybės architektūros skyriaus specialistais, nebjauros Anykščių, siekiančių tapti kurortu, veido „Anykštai“ užduoti nepavyko – viduryje pokalbio mero patarėjas K. Indriūnas išjungė telefoną…
Įdomu tai, kad prieš tapdamas mero patarėju, architektas dizaineris Kęstutis Indriūnas ypač kritiškai atsiliepdavo apie miesto „veidą“ darkančius elementus, skundėsi, kad statant viešose erdvėse įvairius objektus trūksta viešumo ir diskusijų su Anykščių visuomene, tačiau dabar jo tonas šia tema tapo gerokai švelnesnis.

Bažnyčios teritorija prekybai – netinkama vieta

Tuo tarpu buvusi savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė „Anykštai“ sakė, kad iki šiol yra įsitikinusi, kad teritorija šalia Anykščių šv. Mato bažnyčios – ne vieta prekybai.
„Man šiandien sunku prisiminti konkretų atvejį, kai buvo kreiptasi dėl leidimo prekiauti šalia bažnyčios, tačiau greičiausiai aš tą daryti šioje vietoje suinteresuotą asmenį atkalbėjau. Buvo norinčių bažnyčios teritorijoje prekiauti kapų paminklais. Vieta šalia bažnyčios turi būti sakrali ir prekybai čia tikrai ne vieta“, – principingos nuomonės apie tai, kaip turėtų atrodyti Anykščiai, laikėsi D. Gasiūnienė, kuri dabar dirba Panevėžio vyriausiąja architekte.

Klaipėdiečiams prekybininkus
prisireikė tramdyti

Didžiuosiuose šalies mietuose prekyba viešosiose vietose yra kontroliuojama, kad nevienodi ir neestetiški statiniai nedarkytų miesto veido.
Antai prieš keletą metų žiniasklaida rašė, kad Klaipėdoje dėl privačiuose sklypuose ėmusių sparčiai augti kioskų ir kitų prekyviečių, kurie priminė „Bangladešo tipo pastatėlius“, susirūpino miesto savivaldybė.Kadangi privatūs žemės sklypai nėra viešos vietos, tuomet valdininkams teko išsiaiškinti sąvokos „viešoji erdvė“ reikšmė.
„Vieša vieta yra ir valstybinė, ir privati, ir nuomojama žemė, jei ji yra viešai prieinama, neaptverta aukštomis tvoromis“, – išsiaiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos specialistai ir skubiai papildė prekybos viešosiose vietose taisykles, nes procesas tapo nebevaldomas, miestas atrodė baisiai ir netenkino ne tik gyventojų, bet ir pačių miesto architektų.