Profesorė Ona Voverienė 2014 metų Prezidento rinkimų rezultatus sutiko antrai kadencijai LR Prezidente išrinktos Dalios Grybauskaitės štabe.Prezidentas.lt nuotr.
Ketvirtadienį, liepos 7 dieną, 17 valandą Anykščių L.ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje, profesorė, habilituota socialinių mokslų daktarė, Lietuvos moterų lygos pirmininkė Ona Voverienė pristatys savo knygą „Dalia Grybauskaitė – Tautos Prezidentė“.
Profesorė atsakė į keletą „Anykštos“ klausimų.
– Gerbiama profesore, kas paskatino Jus parašyti knygą „Dalia Grybauskaitė – Tautos Prezidentė“?
– Knygą „Dalia Grybauskaitė – Tautos Prezidentė“ paskatino parašyti dvi pagrindinės priežastys.Nuo 1992 m. vadovauju nevyriausybinei organizacijai „Lietuvos moterų lygai“, kurios vienas iš uždavinių yra siekti demokratiškoje visuomenėje, kokia ir tapome, atgavus Lietuvai nepriklausomybę, lygių teisių ir galimybių su vyrais, ne tik ūkiniame ir politiniame gyvenime, bet ir aukščiausiose šalies valdymo institucijoje. Iš visų Lietuvos moterų organizacijų mes buvome pirmosios, kurios pareikalavome Trečiame Lietuvos moterų suvažiavime (V., 2000), kad visos Lietuvos partijos rinkimuose šalia vyrų keltų ir moteris į Respublikos prezidento postą. Po suvažiavime ta tema kryptingai dirbome: organizavome konferencijas, seminarus, pokalbius prie arbatos puodelio.Knygos atsiradimą lėmė tai, kad kandidate į Prezidentus iškėlus eurokomisarę Dalią Grybauskaitę prasidėjo purvinos šmeižtų atakos prieš kandidatę viešojoje spaudoje. Moterys Lietuvoje niekada nebuvo pasyvios istorijos stebėtojos. Jos visada savo prigimtimi siekė tiesos ir teisingumo. Deja, mūsų sergančioje visuomenėje į šmeižtų prieš moterį bakchanaliją įsijungė, deja, ir moterys, visų mūsų moterų gėdai. Negalima, jau nebeįmanoma buvo tylėti. Pirmoji prabilo rašytoja Vidmantė Jasukaitytė, stojusi į užtvankos prieš šmeižtų laviną poziciją, drąsiai ir ryžtingai Lietuvos moterų lyga stojo šalia jos. Susidarė storas aplankas straipsnių, kurių skaitytojai telefonų skambučiais ir viešuose pokalbiuose skatino tas publikacijos apibendrinus išleisti knygą. Taip ji ir atsirado.
– Ar daug kartų teko Jums asmeniškai bendrauti su Ekscelencija D.Grybauskaite, kad parašyti šią knygą?
– Tik fragmentiškai. Rinkiminių kampanijų metu. Esu mokslinės informacijos ir mokslotyros specialistė: moku dirbti tik su dokumentais, tekstais. Gyvenimas mokė, niekada nesiganyti po svetimų mokslų pievas, kurių tyrimo metodų nepažįstu. Pamėginusi pasiganyti istorijos mokslo pievose skaudžiai nukentėjau, todėl klaidų nekartoju. Gyvenimas per trumpas, kad galėtum leisti sau daryti daug klaidų ir jas taisyti.
– Kodėl knygos „Dalia Grybauskaitė – Tautos Prezidentė“ pristatymui buvo pasirinkti ir Anykščiai?
– Šį pasirinkimą lėmiau ne aš, o anykštėnas, Tėvynės pažinimo draugijos pirmininkas p. Romas Pačinskas, dalyvavęs mūsų konferencijose Kauno karininkų ramovėje. O vėliau, kai jau sužinojau, kad ant knygos viršelio tos gražios lietuvaitės – anykštėnės, pagalvojau, kad tai Dangaus valia. Dangaus valiai visada lenkiuosi.
– Pristatymas beveik sutampa su Valstybės diena. Tai atsitiktinumas ar data pasirinkta sąmoningai? Jūsų nuomone, ko mūsų valstybei šiuo metu labiausiai trūksta?
– Tai irgi lėmė p. Romas Pačinskas ir Dangaus valia. Man – tai didelė Dangaus dovana ir garbė šis sutapimas, kai organizuojamos mano knygos sutiktuvės, minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir mūsų valstybingumo 763 metines. Gražu, kad tauta, vakar taip entuziastingai paminėjusi šią istorinę datą ir pagerbusi mūsų valstybingumo istorinį ilgaamžiškumą, deramai juos abu pagerbė, pastatydama gražų paminklą Mindaugui, Lietuvos ilgaamžiškumo simboliui. Tačiau su Lietuvos Respublikos valstybingumu, kurio šimtmetį greitai minėsime, turime problemų. Kol kas, man atrodo, kad jis Lietuvoje yra laikomas pigia, lengvai keičiama moneta pasaulio geopolitikos rinkose, kurį parduodamas valdantysis elitas nusiperka sau gerovę, palikdamas Tautą, lauke už durų. Taigi šios abi šventės privertė stabtelti mintį ir išryškinti svarbiausią, mano nuomone, mūsų laikmečiui mokslui ir kasdienybei problemą – valstybingumo suvokimo vaidmenį Tautos ir Valstybės gyvenime.
