Panašu, kad „Anykštos“ redakcijos kolektyvas pasipildė nauju nariu. Trečiadienį po pietų palei judrią Vilniaus gatvę (prie išvažiavimo nuo laidojimo namų) vaikštinėjo mažylis „ryžas“ kačiukas. Gal jis tik priklydo čia? Jeigu taip, šeimininkus kviečiame į redakciją jo atsiimti, o kol kas jį šaukiame Jeronimu (šiandien Jeronimo vardadienis).
Paaiškėjus, kad kačiukas buvo tiesiog išmestas, priimsime jį į savo kolektyvą. Tiesa, mes jau jį nuvežėme į veterinarijos gydyklą profilaktinei apžiūrai – murklys sveikas, tik rytoj numatyta ausų valymo procedūra, po kurios jis girdės net menkiausias, kartais net žurnalistams pro ausis prasprūstančias naujienas. Pasak veterinarijos gydytojos, mažyliui apie du mėnesius ir sveria jis vos 82 gramus. Redakcijoje jis iš karto puolė prie maisto ir intensyviai žaidino jam nupirktą pelę.
Tai jau nebe pirmas kartas, kai redakcijoje namus randa benamiai katinai. Prieš pusantrų metų atsisveikinome su sunkiai sirgusiu, bet mūsų labai mylėtų Katinu, dar prieš jį įstaigoje gyveno Donatas. Dar anksčiau kelis metus gyveno Katė, mėgusi miegoti ant Signatarės Irenos Andrukaitienės megztinio, kuriuo pasirūpino tada „Anykštoje“ dirbusi Milena Andrukaitytė.
Benamių katinų nuolat randama prie gėlių salono „Lanka“, kurio vadovė Eugenija Sudeikienė ne vieną yra priglaudusi. Šį pavasarį prie Anykščių pirminės sveikatos priežiūros centro šiltoje antklodėje taip pat buvo rasti keli katinėliai, kurių apgyvendinimu ėmėsi rūpintis centro direktorė Zita Neniškienė.
Deja, iki šio Anykščiuose neišspręsta benamių gyvūnų globos problema. Nei ligi šio buvusi, nei dabartinė valdžia šiam klausimui – abejinga. Nors vis žada, kad rajone bus įkurti gyvūnų globos namai, kalbos ir lieka kalbomis. Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su Panevėžio gyvūnų globos namais, kur turėtų būti talpinami benamiai gyvūnai, tačiau ši informacija nėra nei plačiai skelbiama, nei benamių gyvūnų mieste tapo mažiau…
