Po žlugusio pučo Turkijos vadovybė paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį. Ji galios tris mėnesius, naktį į ketvirtadienį po specialaus Nacionalinės saugumo tarybos ir kabineto posėdžio Ankaroje pareiškė prezidentas Redžepas Taipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan), informuoja agentūra dpa.
Esant nepaprastajai padėčiai, R. T. Erdoganas gali valdyti dekretu. Įstatymas, be kita ko, leidžia skelbti komendanto valandas, uždrausti susirinkimus ir kontroliuoti žiniasklaidą.
Nepaprastosios padėties įvedimą reglamentuoja konstitucijos 120 straipsnis. Sprendimas įsigaliojo ankstyvą ketvirtadienio rytą paskelbus jį oficialiame leidinyje. Ketvirtadienį jis bus pateiktas parlamentui. Parlamentas gali keisti nepaprastosios padėties laiką arba ją panaikinti. Tačiau to nesitikima. R. T. Erdogano valdančioji partija AKP parlamente turi stabilią daugumą.
Kalbėdamas apie pučo numalšinimą, R. T. Erdoganas sakė: „Mes, turkų tauta, parašėme didvyrišką epą”. Jis mėgino išsklaidyti galimą gyventojų susirūpinimą, pabrėždamas, kad nereikia nerimauti. Nepaprastoji padėtis esą įvedama gyventojams apsaugoti ir „tikrai nėra nukreipta prieš teises ir laisves”. Tikslas esą yra atkurti demokratiją ir teisinę valstybę. „Mes nė per žingsnį nenukrypsime nuo demokratijos”, – garantavo R. T. Erdoganas.
Prezidentas atmetė ES kritiką dėl jo kurso. Turėdamas omenyje Prancūziją, jis pareiškė, kad ir Europos šalys mažiau sudėtingomis situacijomis yra paskelbusios nepaprastąją padėtį. „Jūs tikrai neturite teisės kritikuoti Turkijos”, – aiškino R. T. Erdoganas.
Pirmą kartą po pučo trečiadienį posėdžiavo Nacionalinė saugumo taryba. Po to buvo surengtas R. T. Erdogano vadovaujamas kabineto posėdis, kuriame kalbėta apie naujas priemones kovoje su JAV gyvenančio pamokslininko Fetulaho Giuleno (Fethullah Guelen) judėjimu. Prezidentas kaltina jį organizavus perversmą, pareikalavusį daugiau kaip 260 gyvybių.