Nijolė Šivickas ir Antanas Mockus Anykščiuose svečiavosi rašytojo Rimanto Vanago šeimoje. Nuotr. R. VANAGO
Praėjusią savaitę dvi dienas Anykščiuose praleido dukart kandidatas į Kolumbijos prezidentus, buvęs Bogotos meras Antanas Mockus su motina, Pietų Amerikoje garsia skulptore Nijole Šivickas, įpusėjusia jau devintą dešimtį. Juos lydėjo jaunas italų kino režisierius Sandro Bozzolo bei kolumbietė Lolita, kuriantys filmą apie Mockų šeimą.
Svečiai kaip paprastai aplankė Antano senelių – pokaryje Anykščiuose žinomo gydytojo, teismo medicinos eksperto Antano Sivicko ir jo žmonos Elenos – kapus senosiose kapinėse. Važiuoti į Lajų taką svečiai nepanoro – gal todėl, kad Bogotoje eskalatorius užkelia smalsuolius stikline kabina ant Monsserato kalno, pusę kilometro iškylančio viršum miesto ir išnyrančio jau aukščiau debesų. Užtat noriai apsilankė A. Baranausko klėtelėje, kur įdėmiai klausėsi giedamos jo poemos „Anykščių šilelis“, įsigijo jos garso įrašą, mielai fotografavosi su juos atpažinusiais svečiais iš kitų Lietuvos vietovių.
Antradienio vakarą Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) buvo suorganizuotas susitikimas su A. Mockumi bei N. Šivickas, kurį vedė žurnalistas Rytis Zemkauskas.
Vakaro metu buvo pristatytas Lietuvoje lig šiol nerodytas N.Šivickas audiovizualinis kūrinys „Darbai ir refleksijos 1972–1980“. Susirinkusiesiems rodant skaidres su N.Šivickas darbais, pati autorė pakaitomis su A.Mockumi ir R.Zemkausku skaitė kūrinio tekstą, dalimis rodomą ekrane.
Į auditorijos klausimus N.Šivickas atsakinėjo noriai, atvirai ir tiesiai, taip neretai sukeldama publikos juoką. Kodėl kūrinyje vis kartojasi penkių motyvas? Nes turime penkis rankos pirštus. Kodėl autorė pagrindine savo medžiaga pasirinko molį? Nes jis buvo pigiausias. Ar jos kūrybai turėjo įtakos gyvenimas Lietuvoje? Turbūt ne. O ar žmonės Lietuvoje solidaresni nei Kolumbijoje? N.Šivickas tuo labai abejoja.
Menininkė teigė dirbanti ne dėl pinigų, tačiau jei kas ateina pirkti jos darbų, ji visad atidaro duris. Tiesa, N.Šivickas pabrėžė, jog užsidirbti šioje profesijoje nelengva, todėl visą gyvenimą ji tikėjusi ne įkvėpimu, o darbu. „Netikėjau įkvėpimu, o dabar pradedu tikėti,“ – sakė N.Šivickas.
