Ukraina trečiadienį mini 25-ąsias savo nepriklausomybės nuo Kremliaus metines – siekdama nusikratyti savo totalitarinės praeities ir užsitikrinti ateitį Europoje, tuo pačiu metu bandydama dorotis su įtampa Maskvos ir Kijevo santykių srityje.
Iš šalies, kuri kažkada buvo geopolitinis tiltas tarp Maskvos ir Vakarų, dabar kyla didelė ir pavojinga nesantaika.
Trečiadienio renginiai vyksta aidint abipusiams kaltinimams, po praėjusią savaitę prezidento Petro Porošenkos pareikštų perspėjimų, kad šalis gali susidurti su „visapusiška“ Rusijos invazija.
Per vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų separatistų kovas Rytų Ukrainoje jau žuvo daugiau kaip 9,5 tūkst. žmonių, o maždaug 2 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus. O pietuose Ukraina prarado strateginę reikšmę turintį Juodosios jūros pusiasalį Krymą, kurį Rusija aneksavo įsakius prezidentui Vladimirui Putinui.
Šie įtampos taškai yra palikimas 2014 metų liaudies sukilimo, per kurį buvo nušalintas Maskvos remtas Ukrainos lyderis, o V.Putinas įsiuto netekęs šalies, kurią norėjo matyti Kremliaus vadovaujamame bloke.
Rusijos atsakomosios priemonės paskatino Ukrainą priimti dekomunizavimo įstatymą, kuriuo buvo uždrausti sovietiniai simboliai ir pasmerkti „totalitariniai režimai“. Tuo įstatymu buvo siekiama pagerinti Ukrainos provakarietišką įvaizdį ir simboliškai smogti Maskvai.
Ukrainos nacionalinio atminimo instituto vadovas Volodymyras Viatrovyčius sakė, kad šį trečiadienį švenčiama Nepriklausomybės diena bus paminėtas daugumos žmonių troškimas „atsikratyti totalitarinės praeities.“
Apklausos rodo, kad bendras pasipiktinimas Rusija auga.
Kijeve įsikūręs institutas „Demokratinių iniciatyvų fondas“ paskelbė duomenis, rodančius, jog 61 proc. ukrainiečių galvoja, kad „šaliai reikia sveiko nacionalizmo“. 1991 metais, kai iširo Sovietų Sąjunga, taip galvojančių ukrainiečių buvo 48 procentai.
Tik 11 proc. vis dar galvoja, kad negali išgyventi be Rusijos. Šis skaičius yra smarkiai sumažėjęs nuo 40 proc., užregistruotų 2011 metais, kai valdžioje buvo Maskvos remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Tačiau permainas daug sunkiau priimti žmonėms rytiniuose Ukrainos regionuose, kur simpatijos Maskvai yra didesnės ir labai senos, palyginti su proeuropietiška ir labiau nacionalistiška Vakarų Ukraina.
Daugelį šalies rytuose trikdo tai, kad miestai ir gatvės neteko savo rusiškų pavadinimų ir paminklų kažkada garbintiems sovietų lyderiams.
Bachmuto miestas, esantis rytiniame Donecko regione arti fronto linijos, daugiau kaip 90 metų buvo vadinamas Artemivskas. Jis buvo pavadintas pagal komunistų revoliucionierių, kuris turėjo pravardę „Artiomas“ ir kurio statula stovėjo jo centrinėje aikštėje iki 2015 metų liepos, kai buvo nuversta. Miesto pavadinimas buvo pakeistas šiais metais.
„Žmonės labai nepatenkinti“, – AFP sakė Bachmuto miesto tarybos narys Arturas Radkovskis.
„Jei tik paminklų nuvertimas kaip nors pagerintų gyvenimą … Bet jie (vyriausybė) tik sudarkė miestą“, – sakė jis.
24 metų teisininkė, kuri sutiko skelbti tik savo vardą „Marija“, sakė, jog Kijevui „reikėjo paaiškinti, kas buvo tie žmonės, kurių garbei buvo pavadintos gatvės, ir ką jie padarė ne taip.“
„Žmonės rytuose galvoja, kad jų pasaulis griūva, o paminklų nuvertimas didina šį baimės ir nestabilumo jausmą“, – sakė kultūros ekspertė Olesia Ostrovska, vadovaujanti „Meno arsenalui“ – Kijeve įsikūrusiam nacionaliniam moderniojo meno muziejui.
„Ši vizualinių nuorodų netektis gali sukelti daug papildomo streso, daug daugiau skausmo“, – pridūrė ji.
Perėjimas prie ukrainiečių kalbos
Populiarus šalies pramogų verslo atstovas Antinas Mucharskis yra vienas iš tų, kurie vadina save patriotais ir kurie kažkada kalbėjo rusiškai, bet perėjo prie ukrainiečių kalbos, kad atsiribotų nuo sovietinės praeities.
Jis kritikuoja sovietinį mentalitetą reiškiantį kolokvializmą „sovokas“ – kaip įsišaknijusį refleksą, kurio reikia nusikratyti.
„Pakeisti „sovoką“ tai kaip išrauti dantį, – sakė jis. – Yra žingsnių, kurių šalis turi imtis, … kad išgyventų – tiesiog kad išgyventų.“
Tačiau O.Ostrovska palaiko laipsniškesnį kurso keitimą, kuriuo būtų įtraukta daugiau žmonių.
„Tai vienintelis būdas, kuriuo galėsime išgyventi permainas ir jas priimti … Spartus procesas gali turėti atvirkštinį poveikį“, – perspėjo ji.
