Valstybės kontrolė: kone trečdalis lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms, nepasiekia adresato

DELFI klausia: ar galima garantuoti, kad šalies gyventojai gaus visas reikiamas socialines paslaugas? Deja, į šį klausimą šiandien negali atsakyti nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nei savivaldybės. Taip mano Valstybės kontrolės auditoriai, atlikę socialinių paslaugų auditą. Valstybės kontrolė konstatavo, kad yra galimybių racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas, kurias gauna savivaldybės socialinės rizikos šeimų priežiūrai ir asmenų su sunkia negalia globai.

Beveik
trečdalis šių lėšų ne naudojama pagal tikslinę paskirtį, bet
perskirstoma socialinių paslaugų įstaigoms iš dalies finansuoti, jų
darbuotojų darbo užmokesčiui, socialinio būsto įsigijimui ir remontui
bei kitoms socialinėms reikmėms, informuoja Valstybės kontrolė.
Tolesnis šių lėšų panaudojimas nėra kontroliuojamas. Auditorių nuomone,
nepanaudotas tikslinių dotacijų lėšas reikėtų grąžinti į valstybės
biudžetą.

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė
atkreipė dėmesį, kad būtina tiksliau planuoti socialinių paslaugų
poreikį ir racionaliau naudoti tam skiriamas lėšas. Pasak R.
Budbergytės, dabar galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kiek
lėšų savivaldybės privalo skirti socialinėms paslaugoms teikti. Dalį iš
valstybės biudžeto gautų ir nepanaudotų lėšų savivaldybės vėliau savo
nuožiūra perskirsto kitai socialinei paramai. R. Budbergytė pabrėžė,
jog lėšos turi būti planuojamos taip, kad gyventojams būtų suteiktos
visos reikiamos socialinės paslaugos.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad kai kurios
savivaldybės dėl lėšų stokos gali nebeteikti dalies reikiamų socialinių
paslaugų. Todėl būtų tikslinga nustatyti minimalią savivaldybės
biudžeto išlaidų dalį, kurią jos turėtų skirti socialinėms paslaugoms.
Be to, tikslinga numatyti, kada pristigusi lėšų savivaldybė galėtų
kreiptis į valstybės institucijas dėl socialinių paslaugų finansavimo
iš valstybės biudžeto lėšų.

Auditoriai
konstatavo, kad socialinės globos kaina savivaldybių socialinės globos
įstaigose yra mažesnė negu apskritims pavaldžiose įstaigose. Todėl
pasiūlyta socialinės globos įstaigas perduoti savivaldybėms, nes tai
leistų supaprastinti valdymą, ekonomiškiau ir efektyviau naudoti lėšas.
Auditorių nuomone, apskričių socialinės globos įstaigoms išlaikyti
valstybės biudžeto asignavimai turėjo būti sumažinti beveik 5 mln. Lt,
nes tokia suma šios įstaigos 2007 m. finansuotos iš savivaldybių
biudžetų.

Auditoriai nurodė,
kad nėra metodikos, kuria vadovaudamosi savivaldybės galėtų vertinti
socialinių paslaugų kokybę. Nesant aiškių kokybės vertinimo kriterijų,
neskatinama teikti geresnės kokybės paslaugų. Kai kurių savivaldybių
interneto tinklalapiuose stinga informacijos apie socialines paslaugas,
neinformuojama apie socialinių paslaugų teikimo tvarką ir jas
teikiančias įstaigas.