„Europos Taryba ir Europos Sąjunga dar kartą patvirtina griežtai ir tvirtai prieštaraujančios mirties bausmei bet kokiomis aplinkybėmis ir visais atvejais. Mirties bausmė nesuderinama su žmogaus orumu. Šis nežmoniškas ir žeminantis veiksmas neturi jokio įrodyto reikšmingo atgrasomojo poveikio, o teismo klaidos dėl jo tampa neištaisomos ir pražūtingos“, – teigiama Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir Europos Tarybos generalinio sekretoriaus Thorbjørno Jaglando bendroje deklaracijoje, paskelbtoje spalio 10- osios, Europos ir pasaulinės kovos su mirties bausme dienos proga.
Nors mirties bausmė Lietuvoje panaikinta dar 1998 metais, po visuomenę sukrečiančių itin žiaurių žmogžudysčių, vis pasigirsta kalbos, jog griežčiausia bausmė turėtų būti grąžinta. Praeitą savaitę prieš teismą stojo kaltinamas keturių moterų nužudymu siekiant apiplėšti, „Kražių skerdiku“ pramintas, iš Anykščių rajono kilęs, dar 1984 – aisiais pirmąją savo žmogžudystę Svėdasų krašte įvykdęs, Rimantas Bekintis.
„Anykšta“ antradienio laikraščio rubrikoje „Komentarai“ klausė, kaip vertinate siūlymus išskirtiniais atvejams grąžinti mirties bausmės taikymą?
Antanas TYLA, profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Anykščių rajono Garbės pilietis:
– Baisu keršyti tokia pačia priemone, kokią įvykdė nusikaltėlis. Tai jau kerštas. Šiaip jau, be abejo, lyg ir sąžinė reikalautų atlyginti tuo pačiu, ką nusikaltėlis padarė kitiems, bet principas turbūt turi būti, kad valstybė neturi keršyti, o bausmė turi būti jau amžina – sėdėti kalėjime iki gyvos galvos. Negaliu pasakyti, kad pritarčiau taikyti mirties bausmę ypatingais atvejais.
