Kurklių seniūnas Algimantas Jurkus įsitikinęs, kad tautodailininkas Bronius Tvarkūnas yra nusiplnęs ne tik Anykščiams, bet ir Lietuvai.
„Europos Taryba ir Europos Sąjunga dar kartą patvirtina griežtai ir tvirtai prieštaraujančios mirties bausmei bet kokiomis aplinkybėmis ir visais atvejais. Mirties bausmė nesuderinama su žmogaus orumu. Šis nežmoniškas ir žeminantis veiksmas neturi jokio įrodyto reikšmingo atgrasomojo poveikio, o teismo klaidos dėl jo tampa neištaisomos ir pražūtingos“, – teigiama Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir Europos Tarybos generalinio sekretoriaus Thorbjørno Jaglando bendroje deklaracijoje, paskelbtoje spalio 10- osios, Europos ir pasaulinės kovos su mirties bausme dienos proga.
Nors mirties bausmė Lietuvoje panaikinta dar 1998 metais, po visuomenę sukrečiančių itin žiaurių žmogžudysčių, vis pasigirsta kalbos, jog griežčiausia bausmė turėtų būti grąžinta. Praeitą savaitę prieš teismą stojo kaltinamas keturių moterų nužudymu siekiant apiplėšti, „Kražių skerdiku“ pramintas, iš Anykščių rajono kilęs, dar 1984 – aisiais pirmąją savo žmogžudystę Svėdasų krašte įvykdęs, Rimantas Bekintis.
„Anykšta“ antradienio laikraščio rubrikoje „Komentarai“ klausė, kaip vertinate siūlymus išskirtiniais atvejams grąžinti mirties bausmės taikymą?
Algimantas JURKUS, Kurklių seniūnijos seniūnas:
– Seniūnijoje yra visokių nuomonių. Kai žmonės pamato tokius žiaurius įvykius, o jei dar paliečia artimą, tai daug kas sako, kad „iš karto nupiltumėm“, dažnas sako, kad ir savo rankomis. Kaime vos ne visi sakytų, kad mirties bausmės reikia. Žmonės jaučia pyktį po kraupių žudynių.
Aš pats nesu nusiteikęs prieš mirties bausmę ypatingai žiaurių nusikaltimų atvejais, bet į tai reikia žiūrėti giliau. Kas iš to, jei vieną žmogžudystę padengtų kita? Baugu, kad teisinėje sistemoje nebūtų kokios klaidos ir mirties bausme nenuteistų nekalto. Kartais tenka matyti, kad žmogus sėdi nekaltai po kelis metus, po to paleidžia. Žinoma, žmogaus gyvenimas jau būna sugadintas, bet mirties bausmės nebuvimas yra saugiklis, kad nebūtų padaryta neatitaisoma žala.
Tačiau kai kurie atvejai yra labai baisūs, sadistiniai, man asmeniškai baisiausi vaikų žudymai, mėtymai į šulinius. Tokiais atvejais, nesvarbu kokios būsenos žudikai buvo, manau, šitokių žmonių neturėtų būti visuomenėje.
Įtariu, kad, kai žmogus neturi ko prarasti, kai žino, jog vis tiek gyvens, kad už žmogžudystę prasėdės šiltai, bus pamaitintas ir aprengtas, jis visiškai nesusimąsto, kad ir jo gyvybę galėtų kažkas atimti, jei būtų toks įstatymas. Manau, kad galimybė, jog gali būti skirta mirties bausmė, veiktų prevenciškai, žmogus vengtų tokių žiaurių nusikaltimų. Dabar humaniškas mirties bausmės uždraudimo įstatymas garantuoja, kad žudiko gyvybė būtų išsaugota, na ir kas, kad bus visą gyvenimą uždarytas kalėjime? Įžvelgiu tokį psichologinį dalyką, kad recidyvistai, ar kaip juos pavadinti, visada galvoja, jog visada gyvens, kad ir ką blogo kitiems padarytų.
