Savivaldybės Kultūros tarybos posėdžiai bus uždari – taip pareiškė šios tarybos pirmininkas, buvęs žurnalistas Tautvydas Kontrimavičius. Kodėl priimtas toks sprendimas, paaiškėjo jau pirmo uždaro posėdžio, kuriame pasiūlyta Teresės Mikeliūnaitės kultūros premiją teikti Anykščių J. Biliūno gimnazijos bibliotekininkei, mokyklos kino klubo vadovei ir rajono Kultūros tarybos narei Renatai Miškinienei.
Ar etiška nuo anykštėnų slėpti su rajono kultūriniu gyvenimu susijusius sprendimus? Kas slepiasi už sprendimo rengti uždarus posėdžius? O gal nebeliko rajone žmonių, kuriuos būtų galima apdovanoti šia premija ir belieka ją skirti tik „saviems“, t.y. tarybos nariams?
Arvydas LINGAITIS, buvęs „Anykštos“ žurnalistas:
– Tiek Kultūros tarybos posėdžiai, tiek seniūnų sueigos, tiek visi kiti savivaldybėje vykstantys susirinkimai turi būti vieši jau vien dėl labai paprastos priežasties – juose apsilankę žmonės gali išgirsti daugiau svarbių detalių, nei jos bus pateiktos žiniasklaidos atstovams siunčiamuose spaudos pranešimuose. Uždari posėdžiai apriboja bendruomenės teisę gauti informaciją, kurios slaptumas niekaip nėra įteisintas, išskyrus kažkieno asmeninį sprendimą.
Kultūros tarybos posėdžių uždarumas – labai blogas precedentas, bet nieko jau tikriausiai nepadarysi… Mano nuomone, jau daugelis premijų ar šiaip kitų įvertinimų prarado savo reikšmę ir mažai ką reiškia. Tai įrodo ir tam tikrų asmenybių atsisakymas jas priimti. Gerbiu Troškūnų kleboną Saulių Filipavičių už jo sprendimą nepriimti miesto garbės piliečio apdovanojimo, taip pat Vytautą Balčiūną, kuris atisakė T. Mikeliūnaitės premijos – šie žmonės yra kur kas įžvalgesni ir supratingesni nei tie, kurie šias premijas skiria.
