Lietuvos rašytojų sąjungos narys, T. Mikeliūnaitės bei A. Baranausko literatūrinės premijos laureatas, „Anykštos“ laikraščio bendradarbis, parašęs ir išleidęs per 200 apybraižų, interviu su žymiais žmonėmis, poezijos rinkinių, knygų vaikams, esė ir publicistikos rinkinių, apsakymų, novelių, Rimantas VANAGAS paklaustas, kokiu pavidalu po mirties norėtų sugrįžti atgal į žemę, teigia: „Jei pasakysiu – spinduliu, pamanysit, kad esu išpuikęs, per daug geros nuomonės apie save. Bet norėčiau…“
– Kas jums yra laimė?
– Kai niekas neveja, dirbi mėgstamą darbą, jauties reikalingas, saugus, savo vietoj.
– Jūsų didžiausia baimė?
– Visos baimės, kaip sakė, berods, O. Balzakas, slypi laukime. Man visada sunku ko nors laukti, ypač jei tai susiję su visų mūsų likimu – omeny turiu baimę, kad mūsų valdžia, partijos ir mes patys atsipeikėsime pavėluotai, t.y. kai lietuvių Lietuvoj nebeliks… Tą baimę nuolat kursto ir elementarų padorumą pamynusi žiniasklaida, ir kasdienė Seimo narių nesantaika, nesugebėjimas susivienyti, dirbti ranka rankon „vardan tos Lietuvos“.
– Jūsų charakterio bruožas, kuris jums labiausiai nepatinka?
– Jūsų klausimai suformuluoti taip, tarsi žmogus būtų sukonstruotas iš nekintančių vienetų. Tikrovėj taip nebūna: kartais nusveria vienas bruožas, kartais kitas, o kartais tai, ko net neįtarei savyje esant. Na, bet jei toks žaidimas, tebūnie: nemokėjimas pasakyti „ne“.
– Bruožas, kuris labiausiai erzina kituose?
– Žodžio nesilaikymas.
– Žmogus, kuriuo žavitės?
– Žaviuosi visais, kurie, net praėję pragarą, moka šypsotis ir džiaugtis, neprarado tikėjimo žmonėmis.
– Didžiausias iššūkis?
– Senatvė. Prisižiūrėjau tiek jos variantų… Nemanau, kad rodiklis – ilgai gyventi.
– Apie ką dabar daugiausia galvojate?
– Apie knygų siužetus – ir vaikus. Apie vaikus – ir knygų siužetus…
– Jūsų labiausiai vertinama dorybė?
– Dora, dorumas – šis žodis talpina daug gerų savybių.
– Kokiomis aplinkybėmis jūs meluojate?
– Sąmoningai nemeluoju, nors kai kada sužinau, jog netyčia pasakiau ar parašiau netiesą. Dėl to kremtuosi.
Visą „Prusto klausimyną” skaitykite šeštadienio „Anykštoje”.
