Skandalingąją dainą „Šėtone, prašau“ sukūrę ir viešai ją „YouTube“ išplatinę jaunieji Anykščių rajono kūrėjai nepadarė jokio nusikaltimo, o garsusis jų kūrinys tėra juodas humoras. Tai pirmadienį konstatavo Panevėžio apygardos teismas, palikęs galioti anksčiau priimtą išteisinamąjį nuosprendį.
Trijų teisėjų kolegija atmetė Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinį skundą, kuriuo Vaidotas Grincevičius (Whydotas), Mantas Grincevičius ir Giedrius Sasnauskas išteisinti dėl neapykantos kurstymo prieš socialinę grupę – vaikus.
„Teismas nutarė, kad neįrodytas tyčios buvimas skatinant neapykantą ir smurtą“, – pažymėjo teismo atstovė Jolita Gudelienė. Teismas nutarė, kad jaunųjų menininkų daina yra meno kūrinys: „Šioje byloje ginčo objektą – autorių sukurtą ir publikuotą dainą ,,Šėtone prašau“ – teismas traktuoja kaip meno kūrinį. Pastebėtina, jog šiuolaikiniai meno ar į jį pretenduojantys kūriniai nebūtinai atitinka aukštus etinius ar estetinius standartus, kartais yra išreiškiami ir per neigiamų bei visuotinai nepriimtinų dalykų prizmę, tačiau bet kuriuo atveju kūrinio vertinimas ir jo supratimas yra labai subjektyvus ir individualus dalykas.“ Trijų teisėjų kolegija savo nutartyje nurodė, kad prieštaringai vertinama daina, dėl kurios jaunieji menininkai atsidūrė kaltinamųjų suole, tėra tik juodasis humoras, o tokia jų, kaip menininkų išraiška negali būti ribojama, nes kitaip būtų pažeista saviraiškos laisvė. „Daina „Šėtone, prašau“ nėra pirmas V. Grincevičiaus, M. Grincevičiaus bei G. Sasnausko viešai publikuotas ir prieinamas neapibrėžtam žmonių skaičiui kūrybinės veiklos rezultatas, – pažymėjo teismas. – Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, šie autoriai yra sukūrę ir viešai pateikę kitų savo kūrinių. Tai leidžia daryti išvadą, jog minėti autoriai turi savo meninį braižą, paremtą juodu humoru, o daina „Šėtone prašau“ yra jų kūrybinės veiklos tęsinys. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime dėl Lietuvos menininkų rūmų nurodė, kad viena iš saviraiškos laisvės pasireiškimo formų yra kūrybinė veikla. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuojama, kad viešasis interesas kinta, kad kultūra ir kūryba taip pat saviraiškos forma. Kūrybos laisvė (apimanti kūrybos proceso laisvę ir kūrybos sklaidos laisvę) yra viena svarbiausių saviraiškos laisvės, kuri visuotiniu pripažinimu yra viena iš žmogaus prigimtinių laisvių ir kurią įtvirtina, gina bei saugo Konstitucija, pasireiškimų. Savaime suprantama, kad saviraiškos laisvės turinys yra platesnis nei kūrybos laisvės ir ja neapsiriboja. Kūrybos laisvė (kaip ir saviraiškos laisvė apskritai) yra neatskiriamai susijusi ir su Konstitucijos 25 str. įtvirtintomis žmogaus teisėmis turėti savo įsitikinimus bei juos laisvai reikšti (įsitikinimų bei jų raiškos laisve) ir laisve ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (informacijos laisve), kurios savo ruožtu taip pat yra viena su kita tiesiogiai susijusios.“ Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas galioti išteisinamasis nuosprendis, įsiteisėjo iš karto nuo jos paskelbimo. Tiesa, prokurorai dar turės galimybę kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, jeigu manys, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąįj įstatymą. Anykščių rajono apylinkės teismas, išteisinęs dainos „Šėtone, prašau“ autorius, nuosprendyje nurodė, kad tokį sprendimą priėmė remdamasis ne tik Lietuvos, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika – kaltinamieji nepažeidė saviraiškos laisvės.
