Nuo sausio įstatymu apribojus galimybes kūdikius apgyvendinti globos namuose, Lietuvos savivaldybių asociacija aiškina, kad naujai tvarkai nepasiruošta ir dėl to esą kalti įstatymų leidėjai.
Nuo sausio 1-osios įsigaliojo Civilinio kodekso pataisa, pagal kurią iš šeimos paimti vaikai iki trejų metų į globos namus galės patekti tik išimtiniais atvejais ir būti juose ne ilgiau kaip tris mėnesius.
Prezidentės patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Lina Antanaitienė antradienį pareiškė, kad savivaldybės turėjo pakankamai laiko pasiruošti naujai vaikų globos tvarkai, tačiau praktika rodo, kad pertvarkai nepasiruošta – tik keliose savivaldybėse rengiami vadinamieji profesionalūs globėjai, kurie galėtų pasirūpinti kūdikiais, negalinčiais augti savo šeimose.
Savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė aiškina, kad problema sprendžiama nenuosekliai.
„Man atrodo, minsiterijos, kurios atsakingos už teisės aktų parengimą, pavėlavo, bet nuo vėlavimo neturi nukentėti patys pažeidžiamiausi vaikai, negalima iš tikrųjų vežimo statyti prieš arklį, negalima uždrausti, kai nėra alternatyvų“, – BNS antradienį sakė A.Vareikytė.
Anot jos, Seimas vėluoja priimti teisės aktus, kurie įteisintų profesionalius globėjus.
„Mes pritariame, kad neturėtų kūdikiai keliauti į globos namus, bet negalime nematyti realybės. Tam, kad patalpintume vaiką į šeimą, reikia ją turėti. Pagal naują sumanymą turėtų būti įteisinti nauji budintys globėjai, tai šeimos, kurios būtų parengtos paimti kūdikį ar kitą vaiką bet kuriuos paros metu, kai reikia paimti vaiką iš namų, kai jo gyvybei ar sveikatai gresia pavojus. Deja, iki dabar neturime įteisintų socialinių globėjų. Kelios savivaldybės – Vilnius, Kaunas – tą iniciatyvą savo lėšomis pradėjo rodyti, bet plačiai Lietuvoje nėra jų. Socialiniams globėjams reikia ne tik skirti tam tikrą išmoką, bet globėjai norėtų garantijų, kad jų veikla būtų traktuojama kaip darbo santykiai (…). Čia yra vaikai, o ne daiktai, reikia globėjų atsakomybę apibrėžti, trukmę“, – dėstė ji.
Specialios globėjų šeimos jau apmokėtos ir veikia, pavyzdžiui, Kaune. Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Daugėlienė BNS pasakojo, kad net ir turint tokių globėjų, nauja tvarka gali kelti sunkumų susiduriant su sergančiu vaiku, kurį reikia paimti iš šeimos.
„Problema, mano akimis, išlieka su vaikais, kurie turi sveikatos sutrikimų. Pagal sveikatos ministro įsakymą, pagal kurį kūdikių namai galės priimti vaikus, tai ten vaikai galės patekti tik su ypatingomis sveikatos problemomis (…). Bet yra vaikų, kurie gimsta su įvairiomis kitomis sunkiomis ligomis ir kuriems specializuota pagalba reikalinga. Sveikatos ministro įsakymas turi būti praplėstas ta prasme, kad daugiau vaikų, kurie turi sunkias diagnozes, galėtų patekti“, – sakė B.Daugėlienė.
Raseinių Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Regina Klevinskienė savo ruožtu pasakojo, kad iki šiol iš šeimų paimami rajono vaikai iki trejų metų apskritai buvo išvežami į Kauną.
„Mūsų kūdikiai iškeliaudavo į Kauno vaiko raidos kliniką-lopšelį. Raseinių vaikų globos namuose vaikai apgyvendinami nuo trejų metų. Dabar mes turime pareigą išspręsti šitą klausimą savivaldybės viduje, tai yra mūsų vaikai, renkasi dėl to penktadienį bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba, šitą klausimą pristatysiu ir kalbėsime, kaip mes užtikrinsime savo rajono vaikų priežiūrą“, – dėstė R.Klevinskienė.
Jis sakė nesutinkanti, kad savivaldybės jau turėtų būti pasiruošusios naujai tvarkai.
„Valstybė turėjo tam pasiruošti ir man atrodo, kad tam žingsniui nėra pasiruošta“, – aiškino Raseinių Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Pataisos, kurios įteisintų profesionalią vaikų globą šeimoje, Seime įregistruotos tik gruodį – jas pasiūlė konservatorius Mykolas Majauskas. Kuo greičiau reglamentuoti profesionalių globėjų statusą prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino dar 2016 metų vasarį susitikime Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariais.