Su griausmu žemyn krentantis patvinusios Šventosios vanduo ir per šalčius užaugę ledo gurvolai vilioja prieiti arčiau Kavarsko užtvankos ar net užlipti ant tiltelio virš iš 4 metrų aukščio krintančio vandens. Tai savotiškas traukos centras, viliojantis Anykščių krašto svečius… ir vestuvininkus.
„Važiuojam į Lajų taką, tačiau neatsispyrėm pagundai užsukti prie užtvankos, – sakė prie užtvankos šėliojantys studentai iš Kauno. Ir nenusivylėme“.
Kavarsko užtvanka, kurios dėka atsirado vaizdingas beveik 80 hektarų ploto, apie 4 m gylio tvenkinys, pastatyta 1962 metais. Ji patenka į Anykščių regioninio parko teritoriją, tačiau nėra lankytinas objektas ir priklauso „Achemos“ įmonių grupei. Daugiau kaip prieš pusę amžiaus pastatytą užtvanką ir siurblinę, kurios paskirtis buvo ant kalno prasidedančiu kanalu papildyti Nevėžį, įsigijo „Achema“. Nuo tada iškastu ir nebeprižiūrimu Šventosios – Nevėžio kanalu vanduo nebetiekiamas, siurbliai buvo išmontuoti, o kairiajame upės krante „Achemos“ įmonių grupė pastatė hidroelektrinę, kuri nuo 2001–ųjų per metus gamina 6,5 mln. kWh. elektros energijos.
„Mes dar nenusprendėme, kas turėtų būti senosios siurblinės pastate, – sakė „Achemos“ įmonių grupės generalinio direktoriaus pavaduotojas Linas Sabaliauskas. – Pastatą užkonservavome, į jį negali patekti pašaliniai. Tiltelis, kurį taip mėgsta aštrių pojūčių mėgėjai, yra skirtas užtvankos priežiūrai. Iš dešiniojo kranto iki pusės užtvankos juo gali užeiti norintys pasigrožėti vandens kritimu. Tiltelį mėgsta vestuvininkai, pasitaiko, kad jaunikis įsigeidžia per visą tiltelį pernešti jaunąją. Kartais elektrinės darbuotojai tai leidžia“, – šypsojosi L. Sabaliauskas.
