
Visos mano pažįstamos moterys sako, kad ir aš Gretą Kildišienę įsimylėjau, mat nuolat ją teisinu. Blogiausia, kad tai pastebėjo ir „Anykštos“ redaktorė, kurios pavardės šaknis tokia pat kaip maniškė. Gyvenimas mano dabar ypač keblus, įtemptas ir apkartęs. Tačiau simpatijų, jei jos tikros, nenuslėpsi.
Viskas su mūsų p. Greta gerai. Bendravau su ja ne kartą. Tiesa, niekad nepasisekė su ja tiek ilgai, kiek merui Kęstučiui Tubiui – visą valandą, išbūti. Bet ir per trumpesnius pokalbius susidariau nuomonę, kad ji pakankamai protinga, imli, turinti gerą atmintį, charizmatiška, maloni, gerų manierų… Neabejoju, jog ji, jeigu stengsis, įgis ne tik kolegijos, bet ir universitetinį išsilavinimą. Manau, kad G. Kildišienė potencialiai yra pajėgi baigti net magistratūros studijas. Esu įsitikinęs, jog ji gali tapti ir gera politike. Tiksliau galėjo…
Seimo narių yra kaip šunų – 141. Daug jų, labai daug. 20-čiai tūkstančių Lietuvos gyventojų tenka vienas narys. G. Kildišienė kada nors būtų buvusi geresnė už 19 999 teorinių statistinių konkurentų.
Kartais, o tie kartai pasitaiko kokie 7 iš 10-ies atvejų, į parlamentą išrenkami dar nesubrendę arba perbrendę asmenys. Būna net tokių Seimo narių, kuriems būdingas ir paaugliškas naivumas, ir senatvinis marazmas. Tokius reikia namie užrakinti ir į gatvę neišleisti, bet mes juos į Seimą išrenkam. Mažiausiai tris pavyzdžius tokio kokteilio žinau. G. Kildišienė už visas tas tris asmenybes, kurių neminiu dėl redakcijos advokatui suprantamu priežasčių, yra geresnė. Ji niekad neskris į Ameriką per Ramųjį vandenyną sėdėdama tarp negro ir unitazo verslininkų lėktuvu… Čia šaržas. Jei rimtai – G. Kildišienė daugiau nei už tris Lietuvos politinius veikėjus yra geresnė. Bet…
Jau po pirmojo rinkimų turo buvo aišku, kad „valstiečiai“ yra kalti. Buvo tik laiko klausimas, kada paaiškės, dėl ko jie kalti. Praėjo du mėnesiai ir pagaliau turim skandalą. Triukšmas dėl G. Kildišienės man primena Rolando Pakso skandalą. Kažko tokio apčiuopiamo kaip Eligijaus Masiulio eurai nėra, tačiau visiems aišku, jog ji nusidėjėlė. Abejoju, ar dabar jau įmanoma atsiplauti, juolab kad valstiečiai labai jau drumzlinu vandeniu mazgojasi. Man jų problemos yra mažiau nemalonios, kiek nemalonūs pasiteisinimai.
Suprantu, jog G. Kildišienei norėjosi į Seimą. Visiems Seiman norisi. Ten gražu ir šilta. Nesuprantu, tik kuriem galam ją reikėjo daryti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos vicepirmininke, komiteto vicepirmininke, partijos vicepirmininke. Auksinis žuvelis Ramūnas turėjo riboti norų skaičių. „Rinkis: „Roveris“, Niujorkas ar frakcijos vicepirmininko postas“, – būtų normalus vyriškas pasiūlymas. O kai leidžiama būti visų jūrų valdove – viešųjų ryšių „pravalas“ lygioje vietoje yra garantuotas. Kaip debiutantė (ir dar gražuolė) ji paprasčiausiai gavo per daug.
G. Kildišienė – Seimo naujokė. Gali būti, jog ji galvojo, kad žmonės yra geri, ir kad žurnalistai taip pat žmonės. Ji, matyt, nepasvarstė, kad jos „Facebook“-o nėriniai, pečius gaubiantys Baikalo nerpos kailiniai, „Agrokoncerno“, taigi p.Ramūno, „Roveris“ bus kam įdomūs. Nepamąstė, kad bus viešai aiškinamasi, kurios kolegijos ji nebaigė (nes vis tiek nebaigė) ir kada su vyru išsiskyrė (nes tai jos vyras, nors ir buvęs). Tačiau politikos vilkas R. Karbauskis privalėjo apie tai pamąstyti. Jis teigia, kad Greta – ne jo moteris. Išeina, kad neapgynė, neišsaugojo R. Karbauskis tos ne savo moters, nepaskaičiavo. Liūdna…
Prasidėjus viešųjų ryšių krizei, iš esmės neskausmingo sprendimo jau nebebuvo. Sakai: „Tai ne mano moteris“, – niekas netiki. Negana to, jog rinkėjų akyse lieki melagiu, dar pasipila priekaištai dėl „Agrokoncerno“ automobilio „nuomojimo“ ne savo moteriai, tiksliau ne savo moters mamai. Visi tik ir kartoja, kas būtų, jei paaiškėtų, kad Loreta Graužinienė važinėja „Ukmergės versmės“ traktoriumi. Būtų korupcija ir dar L. Graužinienei, o ypač traktoriui – negarbė. Pasakytų R. Karbauskis: „Taip. Tai mano moteris!“, – vėl būtų blogai. Algirdui Brazauskui Lietuva už Kristiną Butrimienę atleido. Tačiau visuomet buvo primenama, kad p.Kristina gavo ne tik A.Brazauską, bet ir „Draugystę“. R. Karbauskiui po tokios išpažinties vargu ar atleistumėme, mat išeitų, jog jis moteriai kaip priedą prie „Roverio“ ir savęs dar padovanojo partiją, Seimą ir Lietuvą. Šachmatų partijoje – patas, o p.Gretai – individualus matas. Kaltas R. Karbauskis, bet kentės G. Kildišienė, kaip kad kenčia šioj žemėje likusi dabar jau Brazauskienė, Kristina.
P.S. Šioje istorijoje yra ir privalumų. „Labas. Prezidentė skambina. Vidai, ar negalėtum porą metų Vyriausybei pavadovaut. Gali ir kokį ministrą pasiimti – „pasikooperuodami“ į Vilnių iš Svėdasų pavažinėsit“, – dabar toks skambutis manęs nenustebintų. Perku Šanchajaus hienos kailinius ir varau! Turiu vadovavimo patirties, esu klasės auklėtoju buvęs.