Valdančiai „valstiečių“ frakcijai ketinant stabdyti valstybės valdomo Lietuvos pašto planus iki rudens pertvarkyti tinklą kaimuose ir visoje šalyje atsisakyti 350 pašto patalpų, premjeras teigia, kad pokyčiai turi vykti, o paštas turi teikti 21-ojo amžiaus paslaugas.
„Valstiečių“ frakcijai priklausantis Saulius Skvernelis tikino, kad į jos siūlymus dar nėra įsigilinęs, tačiau mano, kad pašto pertvarka parodys, ar šalis pasirengusi pokyčiams.
„Aš nenorėčiau dabar vertinti, kadangi neturėjau galimybės vakar dalyvauti frakcijoje nei dar susipažinti. Vyriausybės pasitarime galbūt svarstysime siūlymus Lietuvos pašto, bet šita tokia maža reforma rodo esminius dalykus – ar mes subrendę ir galime daryti pokyčius ir dėl ko tuos pokyčius darome“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S.Skvernelis.
Jo nuomone, jeigu paštas nepersitvarkytų, jis veiktų nuostolingai. Be to, anot premjero, gyventojams turi būti teikiama moderni paslauga.
„Esminis dalykas, matyt, yra paslaugos, kokybiškos paslaugos suteikimą. Jeigu kas nors galvoja, kad šiandien su dviračiu ir dideliu maišu važiuojantis per kaimą keliuku paštininkas yra ta dvidešimt pirmojo amžiaus paslauga, kuri teikiama, tai, aišku, tada nieko neturime daryti. Bet jeigu mes kalbame apie tą seną žmogų, gyvenantį kaime, kad jis gautų pačiu jam patogiausiu, gal net ir pigiausiu būdu modernią paslaugą, galbūt net neišeinant iš namų, tai mes turime žiūrėti į dvidešimt pirmąjį amžių“, – teigė premjeras.
Jis tikino suprantąs, kad gyventojams norisi dialogo su pašto darbuotojais, tačiau juokavo, kad tokiu atveju galbūt reikėtų įsteigti su gyventojais bendraujančių žmonių etatus.
„Norisi pabendrauti, tai yra tam tikras socialinis dialogas, bet ko mes siekiame. Galbūt mes turime pašto funkcijas palikti moderniai komunikavimo priemonei, ryšio priemonei, kokios yra reikalingos, o jeigu kažkam trūksta to komunikavimo, pasiplepėjimo, tai gal būtų pigiau įvesti plepančių darbuotojų etatus, kad galėtų lankyti gyventojus, su jais kalbėti, diskutuoti“, – aiškino S.Skvernelis.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis trečiadienį frakcijos ir Lietuvos pašto atstovų susitikime teigė abejojąs siekiu gauti daugiau pelno naikinant paštų skyrius.
Lietuvos pašto Verslo vystymo departamento vadovas Mikas Jovaišas frakcijoje teigė, kad paštininkai, turintys 0,65 etato, dabar vidutiniškai uždirba apie 260 eurų, o po reformos gautų iki 399-483 eurus. Jis taip pat pabrėžė, kad kaime paštai veikia vidutiniškai apie 2 valandas.
Lietuvos paštas sako, kad pertvarkius tinklą kaimuose, paslaugos žmonėms būtų teikiamos namuose ar mobiliuose pašto skyriuose. Skaičiuojama, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų.
Lietuvos paštas numato pertvarkyti 350 stacionarių, 27 kilnojamus paštus ir atleisti 290 žmonių.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 674 pašto skyriai, iš kurių 465 – kaimo vietovėse.
