Kaip karalius Mindaugas ieškojo Europos paramos, taip jos ieško ir Anykščių rajono valdžia. Tačiau kol kas nesėkmingai.
Europos Sąjungos finansuojamai Lietuvos-Latvijos Interreg V-A 2014–2020 programai pateiktas bendras Anykščių ir Agluonos (Latvija) savivaldybių projektas „King Mindaugas way“ nebuvo finansuotas.
Šiuo projektu tikėtasi gauti 242 tūkst.264 eurus europinės paramos, iš kurių 168 tūkst. 558 eurai turėjo būti investuoti į medinės pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybas.
Tikintieji nebus pakylėti
Sausio 23–24 dienomis Anykščiuose vykusiame Latvijos–Lietuvos Interreg V-A 2014–2020 programos priežiūros komiteto posėdyje buvo patvirtintas sprendimas skirti 20 mln. 862 tūkst. eurų paramą 41 projekto įgyvendinimui Lietuvoje ir Latvijoje. Iš viso pirmojo programos kvietimo metu buvo pateiktos 158 paraiškos.
Programos priežiūros komitetas nusprendė neskirti finansavimo ir antrajam projektui, kuriame dalyvavo Anykščių savivaldybė, lifto Anykščių šv.Mato bažnyčios bokšte įrengimui. Šis projektas teiktas kartu su Kupiškio bei dviem Latvijos savivaldybėmis.
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų valdymo skyriaus laikinasis vedėjas Mantas Vaičiulevičius „i“ sakė, jog „Interreg“ projektai būtinai turi būti įgyvendinami su partneriais. „Mindaugo kelio“ projekte Anykščių savivaldybė yra pagrindinis partneris, o Anykščių bažnyčios bokšto liftas buvo pridėtas prie kupiškėnų projekto.
M. Vaičiulevičius „i“ dėstė, jog Anykščių savivaldybė dar nėra gavusi ekspertų išvadų, kuriose bus paaiškinta, kodėl pilies projektui neskirtas finansavimas. „Kaip vieną iš reikšmingų aspektų vertintojai paprastai nurodo, kaip projektas vertinamas viešojoje erdvėje. Jie stebi viešąją erdvę. O apie pilies statybas viešojoje erdvėje esančios nuomonės yra dviprasmiškos“, – svarstė laikinasis Investicijų ir projektų valdymo skyriaus vedėjas M. Vaičiulevičius.
Beveik 74 tūkst. eurų projekto „King Mindaugas way“ rengėjai planavo išleisti renginių organizavimui. Pasak M. Vaičiulevičiaus, paramos festivaliams prašymas yra ne perteklinė prabanga, o būtinybė – tai yra viena iš sąlygų „Interreg“ projektui.
Agluona su Anykščiais siejama per karalienę Mortą, nes neva ji buvo Agluonoje gimusi. O „Vikipedijoje“ rašoma, kad Agluonoje užmuštas karalius Mindaugas. Žodžiu, visos karaliaus bėdos per Agluoną…
Tad, jei anykštėnams rašant bendrą projektą su agluoniškiais būtų pavykę gauti Europos Sąjungos paramą, Agluona būtų su Mindaugu savotiškai atsiteisusi…
Pilies statytojas
„susivyniojo meškerę“
Priminsime, jog medinės pilies statybų nesėkmių ruožas tęsiasi jau senokai. Anykščių savivaldybės samdyti ekspertai nustatė, kad UAB „Povilo Gurkio firma“ įrengti pilies pamatai neatlaikys pilies konstrukcijos. Savivaldybės sutartis su rangovu UAB „Povilo Gurklio firma“ buvo nutraukta, o šiai bendrovei dar teks sutvarkyti statybviete tapusį Šeimyniškėlių piliakalnį – išsilupti iš jos savo pamatus.
UAB „Povilo Gurklio firma“ ant piliakalnio išgręžė 66 skyles ir suleido 2 metrų ilgio „varžtus“, ant kurių turėjo iškilti medinė pilis. Pagal techninį projektą ir buvo numatyta, jog bus 66 dviejų metrų gylio pamatų poliai, tačiau jie, kaip buvo numatę projektuotojai, turėjo būti gelžbetoniniai. Bet P. Gurklio statybininkai į skyles susuko varžtus primenančias konstrukcijas ir tik viršutinę jų dalį užliejo armuotu betonu. Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis „i“ teigė, kad sprendimas keisti techninius medinės pilies projekto reikalavimus buvo priimtas paties rangovo.
Pilį ant Šeimyniškėlių piliakalnio planuota statyti trimis etapais, kurių kiekvieno kaina turėtų būti panaši – po 300 tūkst. eurų. Vadinasi, medinė, panaši į XIII a. pilis ant Šeimyniškėlių piliakalnio kainuos apie 1 milijoną eurų. Bent dalį lėšų, reikalingų pilies statyboms, tikėtasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.
UAB „Povilo Gurklio firma“ įrengus netinkamus pamatus, buvo pažeistas darbų, numatytų pagal sutartį, grafikas ir atsirado pretekstas nutraukti sutartį. Kalbama, jog dėl sutarties nutraukimo didelių diskusijų nebuvo – rajono valdžia P. Gurklio įmonės darbu nėra patenkinta, o pats P. Gurklys neva supratęs, kad apžiojo per didelį kąsnį.
Laikinasis kelias liko
Povilui Gurkliui
UAB „Povilo Gurklio firma“ iš Kupiškio laimėjo pernai pavasarį Anykščių savivaldybės administracijos surengtą pilies statybos darbų rangos konkursą. Vienintelis kriterijus konkurse buvo kaina.
Pirmajam pilies statybų etapui iš 2016 metų Anykščių rajono biudžeto buvo skirta 308 tūkst. eurų. Kol kas išleista 17 tūkst. eurų – kita suma liko neišnaudota rajono biudžete. Didžioji dalis išleistų lėšų panaudotos laikinojo kelio iki Šeimyniškėlių piliakalnio ir per patį piliakalnį tiesimui. Kelio patys rangovai neklojo, pasisamdė subrangovą – UAB „Termotaupa“, kuriai dalies pinigų už atliktus darbus vis dar nesumokėjo. Dalis laikinojo kelio eina per verslininko Vyganto Šližio sklypą. P. Gurklys su V. Šližiu pasirašė sutartį, kurioje įsipareigojo 2019-aisiais „kelią išsivežti“, sklypą rekultivuoti. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad savivaldybė iš P. Gurklio pirko tik laikinojo kelio tiesimo paslaugą per valdišką žemę.
Dar viena kuriozinė detalė, jog Anykščių savivaldybės i nutraukus rangos sutartį su UAB “Povilo Gurklio firma“, P. Gurklio sutartis dėl žemės nuomos su V. Šližiu, per kurią paklotas laikinasis kelias, lieka galioti. Taigi, dalies laikinojo kelio valdytoju ir dabar yra P. Gurklys, kuris gali neleisti juo naudotis naujiems pilies statytojams.
Meras pilies idėjos nurašyti
neketina
Rangovui pridarius klaidų, o Europos Sąjungai neskyrus finansavimo, regis, atsirado prielaidų suabejoti, ar verta tęsti pilies statybos projektą. Tačiau meras K. Tubis „i“ sakė, kad jam abejonių nekyla. „Vėl teiksime paraišką „Interreg“ programai. Netrukus prasidės naujas šaukimas. Gausime iš jų raštą, analizuosime, kokios buvo padarytos klaidos. Be to, atsidaro ir kiti fondai“, – kalbėjo meras K. Tubis.
Jis aiškino, kad vasario 23-ąją bus tvirtinamas Anykščių rajono biudžetas ir, kai biudžetas bus patvirtintas, bus skelbiamas naujas medinės pilies statybos rangos darbų pirkimo konkursas. „Konkurso sąlygose bus daugiau saugiklių. Reikalausime, kad rangovas turėtų panašaus pobūdžio darbų patirtį“, – ryžtą demonstravo meras.
Kupiškėnas – Anykščių
superstatybininkas
Skelbiama, kad pernai UAB „Povilo Gurklio firma“ laimėjo dešimt rangos viešųjų pirkimų konkursų arba daugiau nei per ankstesnius ketverius metus kartu sudėjus.
Šiai Kupiškio bendrovei geriausiai sekasi laimėti UAB „Kupiškio komunalininkas“ bei Anykščių savivaldybės konkursus.
2016 metais UAB „Povilo Gurklio firma“ laimėjo Jokūbavos vaikų šeimynos namų stogo remonto konkursą. Šio projekto vertė 23 tūkst. 947 eurai. Taip pat 7 tūkst. 500 eurų vertės Anykščių muziejaus klėtelės gaubto stogo remonto projektą, 22 tūkst. 749 eurų vertės Staškūniškio bibliotekos remonto konkursą bei 23 tūkst. 444 eurų vertės vaikų daželio „Žilvitis“ pastato remonto konkursą.
Rekvizitai.lt skelbia, kad UAB „Povilo Gurklio firma“ 2016 metais turėjo 16 socialiai apdraustų darbuotojų, 2015 metų įmonės apyvarta buvo nuo 1 iki 2 mln. eurų (Vidmantas ŠMIGELSKAS „Mindaugui sekėsi geriau nei Kęstučiui, arba Vietoj pilies pastatė … skyles“, – „“, 2017-01-21).
Kapsulė liks kur buvusi
Medinės pilies statybų ant istorinio piliakalnio idėja brandinta dar nuo tų laikų, kai Anykščių rajono meru buvo Saulius Nefas.
Seną idėją įgyvendinti ryžosi pirmasis tiesiogiai išrinktas rajono meras K. Tubis. 2016 metų rugsėjo 27-ąją ant Šeimyniškėlių piliakalnio vyko pilies statybų pradžios iškilmės, sakytos skambios kalbos, užkasta statybų pradžią įamžinusi kapsulė su deklaracijomis, centais ir rąsto gabalėliu, kuris yra neva iš istorinės Vorutos pilies. Kapsulė įleista būsimos pilies teritorijoje, ji ardant netinkamus pamatus nebus judinama.
Tačiau ironiška, kad kapsulės įleidimo procese įsiamžino ir P. Gurklys, kuris būsimos Šeimyniškėlių medinės pilies istorijoje įsiamžins nebent kaip pirmasis nesėkmę patyręs statybininkas.
Pilies statybų idėja
vadinama „nerimta“
Šeimyniškėlių piliakalnį dešimt metų tyrinėjęs archeologas dr. G. Zabiela sako, kad „beveik 100 procentų”, jog legendinė Voruta yra stovėjusi ant Šeimyniškėlių piliakalnio (Rytis KULBOKAS, „”,- 2016-08-12).
Istoriniuose dokumentuose minima pilis garsi tuo, kad per susirėmimą jos teritorijoje 1251 metais Lietuvos karaliui Mindaugui pavyko apsiginti nuo lietuvių kunigaikščių, siekusių atimti iš jo valdžią.
Tuo tarpu istorikas, Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas Anykščių rajono valdžios idėją pastatyti medinę pilį, kuri primintų stovėjusią prieš aštuonis amžius, yra pavadinęs „nerimta“.
„Ankstyvųjų istorinių laikų ikonografijos nėra, yra tik rekonstrukciniai piešiniai, bet ir jie hipotetiniai. Tai ne argumentas sakyti, kad objektas pretenduoja į autentišką vaizdą“, – BNS tvirtino istorikas. „Žymiai geriau nenaudojamame karjere sukasti žvyro kalną, pastatyti pilį ir nevaizduoti, kad čia atkuriama XIII amžiaus lietuvių pilis. Tegul stovi toks muliažas vaikams vaikščioti, žaisti. O po to parduodame amerikiečiams ir sudeginame filme. Čia tai rimtesnė šneka”, – mano A. Bumblauskas. Istorikas pabrėžė, kad statant pilį pirmiausia sugriaunamas archeologinis paminklas – piliakalnis.
Šeimyniškėlių piliakalnis – geriausiai ištirtas Lietuvos piliakalnis. Vadovaujant archeologui dr. G. Zabielai 1990–2006 metais buvo ištirta 3846 kv.m piliakalnio ploto.
Per 17 tyrinėjimo sezonų surinkta 250 individualių metalinių, akmeninių bei molinių dirbinių, 1800 keraminių šukių, per tūkstantį gyvulių kaulų, aptikta 113 stulpaviečių, 11 – 12 krosnių, sudegusių medinių įtvirtinimų liekanų. Visi radiniai yra iš XIII – XV amžiaus (Vidmantas ŠMIGELSKAS „Mindaugui sekėsi geriau nei Kęstučiui, arba Vietoj pilies pastatė… skyles“, – „“, 2017-01-21).
