Šį kartą rinkimus laimės gudriausias? (‘Rievės” ANYKŠTA 2017 02 25)

Antrajame 2016 metų rudenį vykusių Seimo rinkimų ture balsavęs už „valstietę“ Gretą Kildišienę, nepralošiau. Man, kaip tikram senovės romėnui, reikia duonos ir žaidimų. Nėra ko maivytis  – „Anykštai“ duonos nauji Seimo rinkimai Anykščių-Panevėžio apygardoje tikrai duos. Miltai jau malami. Ir žaidimų bus. Daug. Kaip niekada.

Balandžio 23 dienos Seimo rinkimuose mūsų apygardoje ketina dalyvauti 14 politikų. Tikėtina, jog bent du, o gal ir trys nesurinks 1000 juos remiančių mūsų apygardos gyventojų parašų. Tačiau jeigu liks ir 11-12 kandidatų, jų derlius bus rekordinis.

Prieš daugelį ankstesnių rinkimų analizuodamas situaciją darydavau paradoksalią išvadą – rinkimų niekas nelaimės. Nes žiūrėk, vienam ta priežastis turėtų trukdyti laimėti, kitam – ana priežastis, o trečiam – šita… Visada šios mano prognozės, žinoma, būdavo neteisingos ir rinkimus visada kažkas laimėdavo. G. Kildišienės sėkmė 2016 metų Seimo rinkimuose atskleidė, kad Jūs (ir aš, nes už ją balsavau) esame tokie, na, labai specifiniai rinkėjai. Apie gražią moterį sakoma paprastai: „Ji yra graži“.  Jei moteris yra „įdomių bruožų“, vadinasi, ji nėra gražuolė. Išskirtinis krokodilas apibūdinamas kaip „specifinės išvaizdos“. Pykit, nepykit, bet balsuodami mes esame labai specifiniai.

Kelis kartus kalbėjau su nepartiniu pretendentu į Seimą Mindaugu Pauliuku. Aukšto rango diplomatas, išsilavinęs, intelektualus. Ta proga senas anekdotas: prie policininkų prieina užsienietis, kažko jų paklausia vokiškai, itališkai, prancūziškai, lenkiškai. Pareigūnai trauko pečiais. Kai užsienietis taip nieko neišsiaiškinęs nueina, vienas iš policininkų įvertino: „Koks protingas, kiek kalbų moka“. „O jam tai padėjo?!”, – kolegos entuziazmą atšaldė partneris.    

2016 metų rudenį Anykščių-Panevėžio apygardoje pirmajame ture Seimo narį rinko 16 tūkst. 441 rinkėjas (50,4 proc.). Antrajam turui nereikėjo ir 3 000 balsų – trečiąją vietą užėmęs Lukas Pakeltis surinko 2 842 balsus. Jei nepasielgsime specifiškai, naujuose rinkimuose aktyvumas bus tarp 30-40 proc., o dėl didelio kandidatų skaičiaus antrai vietai gali užtekti vos 10-12 proc. rinkėjų balsų, kas nuo minimo prognozuojamo rinkėjų aktyvumo yra vos 1 500 rinkėjų.

Tiek balsų tiesiog privalo surinkti visi didžiųjų partijų kandidatai – ir „valstietis“ Antanas Baura, ir konservatorius Valentinas Stundys, ir liberalas Lukas Pakeltis, ir socialdemokratė Auksė Kontrimienė. Net ir „darbietis“ Ričardas Sargūnas, taikant 1 500 rinkėjų „maržą“, nėra beviltiškas. Ir centristas Kristupas Krivickas tiek gali surinkti. Ir dar kažkas, ko čia neminiu, gali…  Kiek jau turime patekusių į antrąjį turą? Šešis? Aštuonis?        

Su visa derama pagarba Lietuvos lenkų rinkimų akcijai ir šios partijos kandidatei Editai Tamošiūnaitei, atskleisiu paslaptį, kad mūsų rajone pažįstu keturgubai daugiau azerbaidžaniečių nei lenkų (žinau du azerbaidžaniečius ir vieną lenką, kuris yra pusiau žydas). „Drąsos kelio“ ir  Lietuvos liaudies partijos kandidatai Einaras Vildė ir Egidijus Baltušis, mano supratimu, pretenduos į tą patį rinkėją kaip ir K. Krivickas. Šioje nišoje dar greičiausiai bandys įsiterpti ir vienas ar keli nepartiniai kandidatai. Manau, ir E. Vildė, ir E. Baltušis turi potencialo įveikti E. Tamošiūnaitę, bet vietą pirmajame kandidatų dešimtuke jiems dar teks išsikovoti. „Tvarkiečių“ pretendento Romualdo Gėgžno nederėtų visai nurašyti, tačiau buvęs viceministras vargu ar ras vidinės motyvacijos kovoti tik dėl išlikimo aukščiausioje lygoje. Psichologinis pasiruošimas ypač svarbus ir R. Sargūnui –  prieš pusmetį jo rinkimuose užimta penkta vieta energijos tikrai neturėjo pridėti.

Labai įdomi A. Bauros situacija. Jam šie rinkimai gali baigtis visaip. Realu, jog senas naujas „valstiečių“ kandidatas į antrąjį turą pateks, turėdamas didžiulį atotrūkį prieš antrąjį kandidatą. Viena – „valstiečių“ reitingai liko aukšti, kita vertus, A. Baura gana apdairiai nesiplakė prie G. Kildišienės.  Na, tos pačios jie partijos žmonės, bet, regis, rinkėjų sąmonėje nesusikabino, kad A. Baura ir G. Kildišienė – to paties krūmo vaisiai. Kita vertus, o kodėl už A. Baurą balsuoti? Sisteminis, Seime aštuonerius metus sėdėjęs, kaip liumpenas sako, „jau prisivogęs“.   

Dėl liberalo L. Pakelčio didysis įdomumas – kaip rinkėjus paveiks liberalų karas su meru Kęstučiu Tubiu. Faktas, jog jei ir meras, ir liberalai šios temos nebeeskaluos – L. Pakelčio situacija liks stabili, bus jis rinkimuose penktas, ketvirtas, gal net trečias. Konfliktui su meru K. Tubiu paaštrėjus, liberalų kandidatas gali kilti į rinkimų lyderius, bet taip pat sėkmingai gali būti ir sumaigytas. Į dugną. Čia jau kaip korta pasisuks…

Kalbant apie konservatoriaus V. Stundžio ir socialdemokratės A. Kontrimienės situaciją didesnės intrigos nėra –  būtų keista, kad kuris iš jų laimėtų rinkimus. Ir dar labiau būtų specifiška, jei A. Stundys ar A. Kontrimienė iškristų iš lyderių grupės. Jų aiškūs  priešai, aiškūs ir draugai, aiškiai išreikštos partinės struktūros. Tai neturėtų leisti kristi jiems žemiau 10 proc., bet išankstinių prielaidų V. Stundžiui bei A. Kontrimienei kilti į lyderis taip pat lyg ir nėra.

Dar kartą grįžtant prie termino „jau prisivogęs“, manau, šį kartą pastarieji turėtų surinkti bent 80 procentų balsų. Kovotojų prieš valdžią šiuose rinkimuose bus daug, bet jų potencialus elektoratas dabar jau žinantis, kad Greta kažkaip siejasi su Baikalu, vargu ar nenusivylė nuolatine kova. Šio segmento rinkėjai, pasiekę rinkimų apylinkes, manyčiau, vis dėlto svariausiai turėtų paremti Kristupą iš televizoriaus. Bent jau teoriškai atrodo, kad jei dar kažkas iš kovotojų prieš sistemą stipriau pasirodys rinkiminės kampanijos metu, tai jis ne liberalų ar socdemų balsus atiminės, o brausis į K. Krivicko nišą.

Gali atsitikti, jog A. Kontrimienei arba V. Stundžiui pakaks išbūti savotiškomis erkėmis – kiti išsišaudys, o kuris nors iš jų tyliai įkris į antrąjį turą. Ir A. Bauros, ir L. Pakelčio galimybių rinkimuose diapazonas platesnis – svarbu tai, kaip sužais jie patys, svarbu, kaip kiti sužais prieš juos. Smagiausia, kad žaisti reikia, dėl pakankamai plono ir pakankamai išsilavinusio rinkėjų sluoksnio.

P.S. Tiesa visuomet yra greta. Kartais Seime, kartais greta Seimo.