Alantos dvaro muziejaus – galerijos vedėja Jolanta Bimbirienė atlieka ir gidės pareigas.
Alanta – nuostabus Aukštaitijos gamtos kampelis Molėtų rajone. Jau pati kelionė iš Anykščių į kaimyninio rajono miestelį išduoda, kad nuobodžiauti nebus kada. Ko gero, pačiu kalvočiausiu keliu visoje Lietuvoje, vadinamu „Biržinka“, Alanta automobiliu – ranka pasiekiama. Mūsų keliai šįsyk veda į Alantos dvarą, kuris didingai stovi gretimame Naujasodžio kaime ir kurio istorija ne mažiau vingiuota, nei kelias iš Anykščių iki jo.
Dvaras ėjo iš rankų į rankas
„Daugelyje leidinių ir straipsnių nurodoma, kad Alantos vietovė pirmą kartą paminėta 1436 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis Alantą padovanojo Kristinui Astikui už nuopelnus kovojant su Švitrigaila. Iš tiesų 1436 m. birželio 28 d. pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas Alantos (Owantha) vardas, tačiau tai susiję visiškai su kitu istorijos faktu – su Žygimanto Kęstutaičio dokumentu, kuriuo jis patvirtino Vilniaus kašteliono Kristino Astiko dovio užrašymą žmonai Onai. Kristino Astiko žmonos Onos dovį sudarė du dvarai su kaimais: Deuklebiškis bei Alanta, suteikta jam Vytauto privilegija“ (Zukasalanta.lt). Alanta šiemet švenčia savo vardo pirmojo paminėjimo 580-ąsias metines (kai kurie šaltiniai teigia, kad ji buvo žinoma dar anksčiau – net nuo XIIIa). Alantos dvaro sodybą, pastatytą 1858 m., sudaro 12 dvaro laikotarpio statinių bei jų liekanų, parkas ir vandens telkinių sistema. Dvaro rūmai yra istorizmo laikotarpio su ryškiais neoromaninio stiliaus bruožais. Šiaurės ir Pietų kumetynai bei sandėlys yra romantizmo laikotarpio akmens mūro pastatai, kuriems yra būdinga liaudiškų ir stilistinių elementų jungtis. Prieš rūmus stovėjo moters, vilko ir liūto skulptūros, tačiau jos neišliko. „Rūmuose buvo Tolimųjų rytų kambarys – menė, įrengtas kaip kinų stiliaus arbatos kambarys, jame – turtinga keramikos ir žibintų kolekcija. Valgomojo lubas puošė gipsatūros (gipso puošiniai), prabangus ir tuo metu labai populiarus sietynas – žibalinė lempa su dvylikos žvakių šakomis. Sienos buvo nukabintos brangių japoniško ir kiniško porceliano, rankomis dekoruotų lėkščių kolekcija. Valgomąjį puošė du kredensai (antikvariniai baldai, skirti indams sudėti), ant kurių matome arbatos puodelius. Langus, duris ir sienas dengė prabangių audinių dekoras. Kambaryje buvo samurajaus skulptūra. Anot senos dvaro virėjos Elenos Bratkauskaitės, šis kambarys buvo vadinamas japonišku, o patarnaudavo svetimtaučiai. Ponas vežiodavęsis negriuką“, ─ rašoma Molėtų krašto muziejaus direktorės Viktorijos Kazlienės knygoje „Alantos dvaras“.
Alanta ne kartą buvo nuniokota ir sugriauta Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų metais. Iš Sendvariu vadinamos senosios dvarvietės, kur stovėję Astikų ir Radvilų laikų dvaro rūmai, neliko nė akmens ant akmens, alantiškiai pasakoja, kad būtent ten esą užkasti senovės lobiai.
Alantos dvaras istorijos bėgyje ėjo iš rankų į rankas. Jį įsigiję didikai Pomarneckiai buvo paskutinieji dvaro valdytojai. Jie ėmėsi naujų dvaro rūmų statybų. Marmurą rūmų kolonoms plukdė net iš Suomijos ir į vietą gabeno jaučių kinkiniais. Pomarneckių šeimos pastangomis prieš 150 metų vietoje senų pastatyti Lietuvos dvarvietėms nebūdingi vasaros rezidencijos stiliaus rūmai.
Tarpukario Alantos dvaro savininkas Balys Sližys (buvęs ūkio ministras) nuvertė buvusį keturaukštį Alantos dvaro bokštą, o keičiant stogą neliko ir trijų bokštelių, puošusių dvaro fasadą.
Alantos dvaro pastatai keletą kartų restauruoti: meniškai išdažyta rūmų išorė, pakeistas skardos stogas ir langai, trinkelėmis išgrįstas takas ir kelias. Atkurtas dvaro parkas. Tris tvenkinius su gulbėmis supa daug vietinių medžių rūšių. Yra ir egzotinių augalų: vakarinių tujų, totorinių, ginalinių ir sidabrinių klevų, baltųjų tuopų, paprastųjų kaštonų, juodavaisių aronijų, baltųjų sedulų, vengrinių ir paprastųjų alyvų, lenktašakių forzitijų.
Sovietmečiu dvare veikė žemės ūkio mokykla. Vėliau dvaro sodyba, kuri yra valstybės saugoma paveldo vertybė, buvo pritaikyta kultūrinėms reikmėms.
Menėse – liaudies ir
šiuolaikinis menas
Įžengus į dvaro vidų, pasitinka Alantos dvaro muziejaus – galerijos vedėja Jolanta Bimbirienė, su kurios pagalba susipažįstame su Alantos dvaro vidaus erdvėmis ir čia veikiančiomis ekspozicijomis.
Bent kelios dvaro menės yra skirtos Alantos dvaro muziejui-galerijai, kur nuolatos rengiamos parodos. 2015 m. birželio 26 d. Alantos dvare atidaryta Vaidoto Žuko meno galerija. Ją įsteigė Molėtų rajono savivaldybė ir Alantos technologijų ir verslo mokykla (Alantos TVM). Ekspozicijoje – dailininko V. Žuko dovanotų 150 kūrinių: aliejinė ir mineralinė tapyba, koliažai, piešiniai, glazūruoti reljefai ir keramikos pano. Dvaro salėse įdiegta galerinė šviesų instaliacija, apsaugos sistema.
Aštuonių salių, fojė ir koridoriaus ekspozicija paskirstyta pagal kūrybinius laikotarpius, temas, siužetus: Alanta, Flamandija, Kalnų skulptūros, Šventųjų gyvenimai, Justinas Mikutis ir Išvartos, Kaukolės ir kaukės ir kt.
Autorius sako: „Kolekcija sudaryta pagal užgimimo, gyvenimo žydėjimo ir mirties ženklų principus, čia mažai pramogos, daugiau tylios egzistencinės įtampos tarp sacrum ir profanum“.
Naujojoje Alantos dvaro ekspozicijoje – dešimtinė koliažų: „Vaikų sapnai“, „Ikaras“, „Tuščias sekmadienis“, „Ar aš panaši į Bernadette Soubirous?“ ir kt.
Iki 1915 metų Alantos dvaro savininkas kunigaikštis Pac-Pomarnackis turėjo gausią kolekciją: porceliano kambarius, paveikslų, kilimų, baldų. Šiandien visose dvaro salėse kartu su šiuolaikinio dailininko kūriniais eksponuojamos padidintos Alantos dvaro įkūrėjų salių nuotraukos (100×150 cm).
V. Žuko galerijos atidarymo proga solidžią dovaną atsiuntė ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava, Alantoje praleidęs savo vaikystę, iki šiol vadinantis save alantoku. Jis naujajai galerijai dovanojo Lietuviškosios Bostono enciklopedijos 37 tomus, taip pat Pasaulio Civilizacijų Istorijos 11 tomų, Juozo Brazaičio raštus. Knygos gali būti skaitomos čia pat, Alantos dvaro galerijos salėse.
Senieji mediniai dvaro laiptai veda į Elvyros Satkūnaitės vardo biblioteką, kur saugomas ir vienintelis išlikęs autentiškas šio dvaro baldas – supamasis krėslas. Beje, būtent čia buvo filmuotas žymusis serialas “Tadas Blinda”.
Dvaro rūmuose yra liaudies buities muziejus, kuriame sukaupta per 300 eksponatų. Kasmet muziejų aplanko apie 2000 lankytojų. Šalia liaudies buities muziejaus įkurta VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos muziejaus ekspozicija. Alantos dvare, parodų salėse pastoviai keičiamos ekspozicijos, čia savo darbus eksponuoja Lietuvos ir užsienio kūrėjai.
Alantos dvaro rūmuose yra Naujasodžio – VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos biblioteka. Biblioteka turi atskiras patalpas abonementui, skaityklai, vaikų literatūrai. Įrengtas įspūdingas pasakų kambarys vaikams, muzikos svetainė jaunimui. Alantos dvaro biblioteka laikoma viena geriausių respublikos kaimo bibliotekų.
Planuose – autentiškų
rūmų atstatymas
Pernai baigti valstybės saugomos Alantos dvaro sodybos rūmų (rūsio dalies tvarkybos (konservavimo ir remonto) darbai. Juos finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Alantos dvaro rūmų rūsyje duris atvėrė amatų centras ─ vienas iš didžiausių Utenos apskrityje. Amatų centro ekspozicijos dalis yra skirta bibliotekininkei, kaimo bendruomenės organizatorei, aukštaičių tautosakos rinkėjai, etnografinio ansamblio įkūrėjai a. a. Elvyrai Satkūnaitei.
Beje, ateityje puoselėjamos viltys atstatyti Alantos dvaro rūmų bokštą tokį, koks jis buvo anksčiau. Akštuonkampis bokštelis-belvederis šliejasi prie dvaro pastato vakarinio fasado. Nuo 1853 iki 1928 m. buvęs keturių aukštų su aikštele, per karą sugriautas, jis liko dviejų aukštų.
