Saulėtą penktadienio vakarą į Anykščių koplyčią rinkosi geros valios žmonės. Vestibiulyje, tarsi inkilėlis, o gal kaip mažas namelis stovėjo aukų dėžutė – čia norėję pasidalinti savo gerumu galėjo palikti auką.
Labdaros kocentro „kaltininkės“ – dvynės našlaitės Aurelija ir Kristina Budrytės zujo po vestibiulį pasitikdamos kiekvieną, tiesdamos ranką tiek mažam, tiek dideliam. Juk dėl jų, juk joms šis labdaros koncertas skirtas…
Nedrąsiai rinkęsi žmonės užpildė visą Anykščių koplyčios salę. Pro vitražinius langus krentantys saulės spinduliai, raudonos plevenančios žvakės kūrė jaukią, netgi, sakyčiau, sakralią atfosmerą…
Labdaros koncertą „Jaukūs namai“ pradėjo jo iniciatorė, traspersonalinės psichologijos specialistė, tačiau tą vakarą svarbiausias Svetos Smertjevos vaidmuo buvo krikštamotės… Ji kvietė visus geros valios žmonės dalintis ir ne todėl, kad labai reikia, o todėl, kad dalintis sąmoningam žmogui turėtų būti gera…
S. Smertjeva koncerto pradžioje perskaitė Motinos Teresės žodžius: „Gražiausias dalykas? – Meilė. Reikalingiausi asmenys? – Tėvai. Svarbiausia? – Namai“.
O ir viso koncerto leitmotyvas buvo namai… Kaip sakė S. Smertjeva: „Gražūs, šilti ir jaukūs namai“.
Į koncertą atvyko ir nuostabaus balso savininkė, kompozitorė, dainininkė, psichoterapeutė Eglė Sirvydytė, eilėračius ir pasaką apie lėlių namus sakaitė aktorė Birutė Mar, koncertinę programą paruošė ir kompozitorius, bardas Vytautas V. Landsbergis, fortepijonu skambino Faustina Kiaušaitė.
Labai simboliškai E. Sirvidytė koncertą pradėjo savo kūrybos daina „Čia mano namai…“, o dainos žodžiai „Čia mūsų namai, čia gimėme būti…“ puikiai nusakė tai, dėl ko tokį gražų penktadienio vakarą žmonės susirinko į koncertą – surinkti lėšų Čekonių kaime gyvenančių A. ir. K. Budryčių namelio remontui.
Su savo globėju Jurgiu Čekonyse gyvenančios mergaitės, kaip anksčiau yra minėjusios jų krikštamotės – Sveta Smertjeva ir gydytoja-ginekologė Nijolė Januškienė drabužių, daiktų turi ne mažiau nei tikrųjų tėvų auginami vaikai, tačiau atėjo laikas, kai reikia pasirūpinti ir buitimi. Šilumos nelaikanti krosnis, pro sienas ir langus švilpiantys vėjai, senos grindys“ : „Kai žiemą nuvažiavau pas jas į svečius ir pamačiau kaip dažnai sergančios mergaitės nuolat kūrena tris „pečiukus“, grįžusi namo pagalvojau, kad reikia kažką daryti – šovė mintis surengti gražų koncertą, pakviesti į jį geros valios žmones, kurie galbūt norėtų prisidėti prie šių mergaičių buities sąlygų pagerinimo…“
Aktorė B. Mar papasakoja juokingą, bet gilią prasmę turinčią istoriją: „Mano vienas draugas išvažiavo į kelionę ir kasdien iš ten siųsdavo nuotraukas. Tačiau kartą atsitiko taip, kad jis prarado ir telefoną, ir fotoaparatą, vadinasi, ir visas turėtas išvadas. Ir jau grįžęs bičiulis padarė išvadą – lieka tik tai, kuo pasidalini…“
Finalinę koncerto dainą „Svajoklis“ atliko trio: Vytautas V. Landsbergis bei dvynės Aurelija ir Kristina.
Koplyčios salėje buvo matyti vos keli žinomų anykštėnų veidai, į renginį taip pat atvyko ir prezidento Rolando Pakso žmona Laima Paksienė, tačiau aukščiausių mūsų rajono vadovų, savivaldybės valdininkų renginys nesudomino…
Visą tekstą apie Kristinos ir Aurelijos Budryčių gyvenimo istoriją galite rasti neseniai prekybos vietose pasirodžiusiame žurnale „Aukštaitiškas formatas”.
Plačiau apie labdaros renginį skaitykite antradienio „Anykštoje“.
