Artėjant didžiosioms metų šventėms spaudoje, socialiniuose tinkluose, pagaliau iš lūpų į lūpas plinta prašymai paaukoti: sergančiam vaikui, kuriam reikalingi brangūs vaistai, skurstančiai, galo su galu nesuduriančiai senolei, pagaliau lojantiems ir miauksintiems beglobiams gyvūnams…
Kaip nepasiklysti prašymų jūroje? Praeiti pro ištiestą ranką ar vis dėlto į ją įdėti kelis eurus? Yra manančių ir taip, kad paaukotas euras vis tiek nieko nepakeis, tad geriau išgerti puodelį kavos.
„Anykšta“ pašnekovų klausė, ar jie dalyvauja labdaringose akcijose? Ar sunkiai atveria pinigines ieškodami euro? O gal labdaringa veikla ne mūsų, piliečių, reikalas, gal socialines problemas turi spręsti valdžios institucijos?
Sigutis OBELEVIČIUS, Anykščių rajono vicemeras:
– Iš tikrųjų, visada geriau duoti meškerę negu jau sugautą žuvį, bet vis tiek esu už tokias akcijas. Ir manau, kad jos reikalingesnės ne tam, kuris gauna pakelį sriubos ar dėžutę kavos, bet tam žmogui, kuris aukoja. Jeigu pasižiūrėtumėm į europinį kontekstą, tai savanorystei, aukojimui mes dar skiriame per mažai dėmesio. Taip, kiekvienais metais auga ir aukojamų maisto produktų kiekiai, bet galbūt tai susiję su tuo, kad Lietuvoje nėra ryškaus vidutinio sluoksnio, kuris gali sau leisti aukoti. Vis dėlto tokios akcijos auklėja visuomenę.
Kaip aukoju aš? Pervedinėt pinigų tai aš nepervedinėju, nes reikia prisėst prie kompiuterio, padaryt keletą operacijų, kam man visada gaila laiko, bet matydamas akcijas, vykstančias prekybos centruose, visada kažką nuperku.
Praėjusį savaitgalį Lietuvoje vyko „Maisto banko“ organizuota akcija, tad grįždamas iš Druskininkų sustojau Jonavoje ir nežinau už kiek, bet maišiuką maisto produktų nupirkau. Žinoma, ir Anykščiuose tokiose akcijose dalyvauju, man net būna nepatogu prieš tuos savanorius, kurie talkina šiose akcijose.
Nesu labai emocionalus žmogus, tad aukoju įvairiems atvejams, tačiau, jeigu reikės pasirinkti, ar aukoti šuniui ar žmogui, tai, žinoma, prioritetas bus aiškus.
Labdaros tradicija man yra graži, juk, tarkim, musulmonų tradicijoje per Ramadaną jie privalo aukoti, turtingesnėse pasaulio valstybėse labdarystės idėja irgi labai populiari, gal po truputį tai ateis ir į Lietuvą.
Aš gerai jaučiuosi net ir kruopų maišelį paaukojęs… O prašyti man labai sunku. Kai studijavau, mes augom šeši vaikai, tėtis vienas dirbo – alga būdavo 60 rublių ir, kai mamos reikėdavo kam nors paprašyti pinigų, aš geriau savaitę pabadaudavau, nei prašydavau… Tas pats ir per rinkimus – eiti per butus ir prašyti, kad už mane balsuotų, man „žiauriai“ sunku.
976122 318383Sounds like some thing plenty of baby boomers need to study. The feelings of neglect are there in several levels when a single is over the hill. 194229
709534 905504This sort of in search of get the enhancements produced on this unique lifestyle and diet, begin your L . a . Shifting the pounds diet remedy is actually a huge procedure into accesing which normally hope. weight loss 191716