Menininkas įkvėpimo sėmėsi iš motinos

Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Anglijos Karališkosios fotografijos meno draugijos nario, kilusio iš Troškūnų, Vytauto Janulio fotografijose – jo mamos portretai.
„Mamos – Meilės Jums, dėkui už skausmą, bemieges naktis, viltį, rūpesčius, svajones, atleidimą ir laukimą“, – visas mamas sveikina V. Janulis.
V. Janulis yra sukūręs kelis fotografijų ciklus. Vienas gražiausių yra skirtas jo 84 metų Smėlynės kaime gyvenančiai mamai Emilijai Janulienei. „Tikiuosi, kad žvelgdami į šį ciklą ir kiti žmonės prisimins savo motinas“, – sakė V. Janulis.

V. Janulis apie savo fotografijos kelią juokaudamas sako, kad mama jame dalyvavo nuo pirmos išvyniotos fotojuostelės. Pasak V. Janulio, mama visą gyvenimą dirbo žemės ūkyje, net vadovavo prie Troškūnų buvusiam kiaulių kompleksui. Nors šeimoje augo 4 vaikai, E. Janulienė skyrė pinigų ir laiko tiems laikams keistokam vaiko norui užsiimti fotografavimu.
„Vos kelerių metų būdamas mačiau, kaip Troškūnų dvare toks Mariukas fotografuodavo ir dalindavo nuotraukas dvariokams. Užsigeidžiau ir aš fotografuoti. Išzyziau, kad nupirktų man fotoaparatą. Parnešė mama fotoaparatą „Smeną”, kasetę ir juostelę. Nežinojom nuo ko pradėti. Mama prie stalo išvyniojo juostelę iš įpakavimo, suvyniojo į kasetę, įdėjom ją į fotoaparatą – ir aš lekiu fotografuoti“, – apie tai, kaip pradėjo fotografuoti, pasakojo V. Janulis.
Po Vilniaus universiteto baigimo V. Janulis dirbo skaičiavimo mašinų gamykloje „Sigma“, buvo vienos iš „užklasinės“ veiklos organizatorių. Gamykloje veikė stiprus fotomėgėjų klubas, kartu su veikliais draugais V. Janulis organizavo tuo metu ir Lietuvoj negirdėtą senovinių fotografijų parodą.
Jo fotografijos išsiskiria užfiksuotais kaimo vaizdais, socialine tematika. „Socialinė fotografija – mūsų gyvenimo veidrodis, vanduo, ugnis ir duona kasdieninė. Šiandien, ko gero, pripratome prie socialinių reiškinių. Šis fotografijos žanras gal tapo kasdienybe ir yra nebe toks aktualus akiai ir širdžiai. Aš labai gerbiu fotografus, kurie gyvenimiškoj erdvėj spėja užfiksuoti šios sekundės prasmę, turinčią išliekamąją vertę”, – sakė V. Janulis.
Vienas iš socialinės fotografijos kertrinių elementų – žmonės. V. Janulio žmonių portretai labai įspūdingi. „Kiekvienas iš mūsų nešiojamės su savimi tai, ką esame sukaupę per gyvenimą. Ir neturėdamas fotoaparato rankose “fotografuoju”. Priklausomai nuo aplinkybių – kartais ir užfiksuoju. Taip ir išeina – paprastai“, – kalbėjo V. Janulis.
Savaime suprantama, kad dažnai jo keliai vesdavo ne kur kitur, o į namus – per šiuos sugrįžimus ir gimė ciklas – „Mano Motina“, kuriame V. Janulis fiksavo vieną iš brangiausių jo gyvenime žmonių. “Mama yra mama, ir tuo viskas pasakyta”, – nedaugžodžiavo V. Jamulis. Kiekvieno apsilankymo metu jis vis fotografuodavo savo mamą, kuriai yra dėkingas už savo gyvenimą.
Fotografas teigė, kad linki, jog žvelgdami į šias nuotraukas per Motinos dieną kiekvienas prisimintų savo motinas.
Fotomenininkas V. Janulis gimė 1957 metais Smėlynėje, Anykščių r. 1981 baigė Vilniaus universitetą, Pramonės ekonomikos fakultetą. 1981–1985 dirbo Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje Sigma. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1990 m., meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m. Anglijos Karališkosios fotografijos meno draugijos narys.
Nuo 1988 iki 2012 metų surengė 25 individualias parodas Lietuvoje (Vilniuje, Anykščiuose, Utenoje, Molėtuose, Kupiškyje, Ukmergėje, Zarasuose, Troškūnuose. Šiauliuose ir kitur bei užsienyje (Prancūzijoje 1990, Vokietijoje 1991).