Anykščiuose tiltą per Šventosios upę puošia apie 200 jaunavedžių pakabintų spynų, kurių rakteliai dūli upės dugne, liudijančių porų prisiektą amžiną meilę.
Deja, kažin ar spynos, jaunavedžių kabintos kaip amžinos meilės simboliai, padeda likti ištikimiems šiai priesaikai, ar kas nors po kelių metų ateina pasižiūrėti, ar tebekabo jų spyna? Statistika negailestinga – apie pusę amžinąją meilę prisiekusiųjų išsiskiria, dalis jų nė metų kartu „nepratraukia“. O spynos rūdija…
Spynų kabinimo ceremonija dažniausia yra nuotakos nešimo per tiltą tęsinys. Jaunieji pakabina spyną ir jos raktelį nusviedžia į upės tėkmę. Tai tarsi materialus meilės priesaikos paliudijimas. Ir lieka ant tilto didelės ir mažos, specialiai ieškotos, puoštos, su išgraviruotais vardais, datomis, net paveiksliukais puoštos spynos. Kitos gi – masyvios, pačios paprasčiausios, ko gero, labiausia tvartui užrakinti tinkamos. Puošia jos Anykščių poeto ir vyskupo Antano Baranausko tiltą ar ne – ne man spręsti. Spynų vis daugėja, tačiau dabar jau ne taip sparčiai. Juk vestuvės ištuštėjusiame mūsų rajone vis retesnės. Tiltas nuo spynų nesugrius, o smalsesniam praeiviui tų spynų tyrinėjimas lyg ir savotiška atrakcija. Kita vertus, keliom dešimtims metų praėjus, spynos galėtų tapti ir muziejine vertybe, pasakojančia apie mūsų primityvią buitį. Juk gremėzdiškas metalines spynas jau išstumia elektroninės, kurių raktas telpa mobiliajame telefone.
Iki šiol tebesiginčijama, kas sumanė spyną paversti amžinos meilės simboliu. Internete teigiama, kad taip sugalvoję kinai prieš 5000 metų ir iki šiol spynas tebekabina ant Didžiosios kinų sienos. Paprotys paplito po pasaulį.
Kai kurios tautos turi netgi spynų kabinimą paaiškinančias legendas. Antai rusų pasakose aprašoma, kad jaunavedžiai po vestuvių būdavo užrakinami svirne, kad pirmąją naktį.niekas nedrumstų jiems ramybės.
Gyvavusi ir tokia tradicija, kai jaunieji išeidami iš namų paslėpdavo spyną po namo durų slenksčiu. Vestuvių ceremonijoje vyras ant rankų įnešdavo žmoną į namus, vienas iš artimųjų užrakindavo ir raktus išmesdavo, kad niekas negalėtų atrakint durų ir išnešti iš jų laimės. Tokią spyną jaunavedžiai saugojo kaip relikviją…
