Vėlyvąjį pavasarį ženklina pražystančios alyvos. Vėlyvąjį fenologinį pavasarį, besiartinančią vasarą taip pat skelbia pražydę kuklūs ąžuolų žiedai, kaštonų žiedynų žvakės, žydintys sodai (vyšnios, obelys, kriaušės, slyvos) bei geltoni nuo milijonų kiaulpienių žiedynų laukai.
Lietuvoje fenologinis pavasaris vidutiniškai trunka 86 dienas, o vėlyvasis prasideda apie gegužės vidurį, nors atskirais metais gali būti didžiuliai nukrypimai nuo normos. Taip atsitiko ir 2000-ųjų pavasarį, kai balandyje iki 20 laipsnių ir daugiau įšilęs oras sujaukė visą eiliškumą. Tuomet vėlyvasis fenologinis pavasaris prasidėjo mėnesiu anksčiau, kai balandžio viduryje per savaitę sulapojo ir sužydėjo ievos, balandžio 29-30 žydėjo alyvos, o drebulės jau barstė sėklas. Nors 2017-ųjų labai vėsus balandis ir gegužės pradžioje pasirodęs sniegas sukuria iliuziją, kad pavasaris labai vėlyvas, iš tiesų gamtoje viskas yra normos ribose. Pagal daugiamečius stebėjimus Lietuvoje ieva pražysta gegužės 06-18, vyšnia – 11-20, alyvos – gegužės 17-29 dienomis. Šiemet Anykščių krašte ievos pražydo gegužės 5 d, vyšnios – 13 d., alyvos ir kaštonai pražydo gegužės 21-23 dienomis. Pievose pradeda žydėti vėdrynai ir žiognagės, neišvaizdžius žiedus kelia viksvos, žydi pašiaušėliai.
Botanikos sode vėlyvasis pavasaris spalvingas, nes vienus žydinčius augalus keičia kiti. Žydi magnolijos, kai kurios lanksvų, veigelų rūšys ir veislės, vėlyvųjų tulpių ir narcizų veislės, įvairios margutės, „krebais“ vadinamos dekoratyvinės obelys, aštuoniukės driados, uolaskėlės, bestiebiai gencijonai, mažųjų vilkdalgių (Iris pumila) veislės, skleidžiasi keliasdešimt alyvų veislių žiedai