Anykščių rajono J. Biliūno gimnazijos Kavarsko vidurinio ugdymo skyriaus abiturientė Eglė Leonovaitė palaiko mokinių nuomonę – ilgesnių mokslo metų nenori. Anykščių J. Biliūno gimnazijos prancūzų kalbos mokytoja Laima Juzėnienė neprieštarauja ugdymo proceso ilginimui. Pasak jos, užsienyje lietuviai sulaukia net lengvos pašaipėlės, kad „jūs, lietuviai, vis atostogaujat ir atostogaujat.“Anykščių A. Baranausko pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Dangira Nefienė teigia, kad neprieštarautų ilgesniam ugdymo procesui, jei būtų galima vesti netradicines pamokas.
Daug šurmulio visuomenėje sukėlė ketinimas dar šių metų antrąjį ketvirtį padidinti mokymosi dienų per mokslo metus skaičių. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė patvirtino, kad sprendimą ketinama priimti dar šįmet. Greičiausiai nauja tvarka būtų taikoma nuo ateinančių mokslo metų. Vilniuje dėl tokio sprendimo piketavo mokiniai ir mokytojai. Anykštėnai šiuo klausimu elgiasi gana santūriai, bet didelio džiaugsmo nerodo nei mokytojai, nei mokiniai.
Dėl prastų mokymosi rezultatų kaltos ilgos atostogos
LR Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Audronė Šuminienė, paklausta, kodėl svarstoma ilginti mokslo metus, teigė:
„Pirmiausiai, turime sutarti dėl sąvokų. Mokslo metų prailginti neįmanoma – jie tęsiasi nuo rugsėjo 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Mes kalbame apie ugdymo proceso ilginimą.
Pagrindinė priežastis, kodėl pradėta apie tai kalbėti, o dabar jau imtasi ir realių veiksmų, kad lyginant su kitomis šalimis, yra ženkliai kritę moksleivių pasiekimų rezultatai. Ypatingai mus nuvylė kas trejus metus organizuojami (paskutinį kartą vyko 2015 m. – aut.past.) skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų (PISA) rezultatai. Šiame tyrime dalyvauja įvairių pasaulio valstybių penkiolikmečiai, pvz., estų moksleivių rezultatai yra vieni geriausių pasaulyje, o lietuvių – žemesni nei 70 dalyvių vidurkis.
Kito tarptautinio tyrimo – matematikos ir gamtos mokslų (TIMSS), kurį atlieka 4 ir 8 klasių moksleiviai, rezultatai nėra tokie prasti, tačiau pasitempti tikrai yra kur.
Ir, mūsų manymu, vienas iš būdų geresniems rezultatams pasiekti yra ugdymo trukmės ilginimas. Dauguma mokytojų pripažįsta, kas po vasaros atsotogų grįžusių mokinių žinios bei gebėjimai, įgyti per mokslo metus, žymiai suprastėja. Puiku, jeigu vaikas vasaros atostogų metu keliauja, skaito knygas, važiuoja į stovyklas ar kitaip yra plečiamas jų akiratis, o tuo pačiu ir žinios. Tačiau dalis vaikų atostogas praleidžia gatvėje…
Lietuvoje moksleivių atostogų trukmė – viena ilgiausių Europoje. Pavyzdžiui, Prancūzijoje atostogos trunka 8 savaites, Lenkijoje – 9, Vokietijoje – tik 6. Ir šių šalių vaikų mokymosi rezultatai geresni nei mūsų.
Mes ( ŠMM – aut.past.) jokiu būdu neteigiam, kad pailginus ugdymo procesą pamokos turi būtinai vykti klasėje – yra galybė būdų, kaip gali būti vystoma edukacinė veikla, tai ir ekskursijos, ir laboratoriniai darbai ir t.t.
Beje, reikia kalbėti ir apie tai, kad birželio mėnesį, kada pamokos vyksta vos kelias dienas, mokytojai gauna tokį patį atlyginimą kaip ir gegužės mėnesį, kada jie dirba visą mėnesį. Tad ir šiuo atžvilgiu ugdymo proceso ilginimas būtų teisingas“.
Nuo vaiko motyvacijos priklauso rezultatai
Kalbinti Anykščių rajono ugdymo įstaigų pedagogai išsakė įvairias nuomones apie ilgesnius mokslo metus.
Anykščių A. Baranausko pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Dangira Nefienė paklausta, ar ji sutiktų vasarą dirbti ilgiau, sakė: „Jeigu galėtume vesti netradicines pamokas, būtų gerai. Nemanau, kad mokslo metų ilgumas daug ką pakeis. Nematau didelės problemos – tikrai rasiu būdų dirbti su mokiniais.
Tiesa, netradicinės pamokos reikalauja ne tik papildomo pasiruošimo, bet ir transporto, finasinių išlaidų. Kaip reikėtų šias problemas spręsti, sunku atsakyti…“
Anykščių J. Biliūno gimnazijos prancūzų kalbos mokytoja Laima Juzėnienė taip pat neprieštaravo ugdymo proceso ilginimui. Ji sakė: „Ilgi mokslo metai man yra ne naujiena, nes teko lankytis Prancūzijos, Belgijos, Danijos mokyklose, kur net sulaukėm lengvos pašaipėlės, kad jūs, lietuviai, vis atostogaujat ir atostogaujat.
Bet ar mes galim kažkokią dalelę imti ir perkelti iš kitų šalių švietimo sistemos į savąją tiesiog čia ir dabar? Manyčiau, turime priaugti, turi užaugti kartą, kuriai vertybė būtų žinios. Ir ne bet kokios, o pačios reikalingiausios jaunam žmogui, o ne mokyklos reitingui (o reitinguoja kas tik netingi – institucijų bei leidinių turim apsčiai), net ne valstybiniam egzaminui, o visapusiškos smalsios asmenybės kūrimui.
O dabar, ką mes turime? Labai daug nemotyvuotų mokinių, kurie dažnai neateina į mokyklą ar atėję sunkiai atsitraukia nuo išmanaus telefono…
Todėl ir sakau, kad reikia dar vienos kartos, kas suvoktų, jog internetas – ne tik žaidimas, bet ir vartai į neišsenkamą žinių pasaulį.
Esu užsienio kalbos mokytoja. Todėl neįsivaizduoju, kaip būtų galima tik per pamoką išmokti užsienio kalbų žodžių jų nepasikartojus namuose.
Ateina daug šaunių mokinių, kurie nori mokytis ir gauti gerus pažymius, bet tuo pačiu lankyti daugybę neformalių būrelių. Kartais muzikos mokykloje užsiėmimas ar šokių būrelio repeticija kultūros rūmuose būna svarbiau už pamoką. Tad gal kaip tik šios institucijos galėtų kviesti mokinius vasarą, laisvu nuo mokslo metu užsiimti vienokia ar kitokia veikla.
Taigi, mano nuomone, nereikia ilginti mokslo metų, nes tiems, kurie mokosi ir domisi, mūsų gimnazijoje sudarytos visos sąlygos: ir gali puikiai išlaikyti net tarptautinius egzaminus. O stropiai pasimokius, reikia pailsėti ar kur nors įsidarbinti per vasarą, išbandyti save.
Deja, tiems, kurie nesimokė, kuriuos reikėjo kviesti į pamokas, jiems nors ir keturioms savaitėms pailginus pamokas bus tas pats… Tik atsiras dar viena priežastis neiti į mokyklą – karštis…
Puikiai mokytis laiko užtenka
Tuo tarpu Anykščių rajono J. Biliūno gimnazijos Kavarsko vidurinio ugdymo skyriaus abiturientė Eglė Leonovaitė, paklausta, ar reikia ilginti ugdymo procesą mokyklose, sakė: „Aš esu prieš mokslo metų ilginimą. Taip manau todėl, kad kiekvienais metais būna abiturientų, kurie iš egzaminų surenka po 100 balų, o kartais net ir ne iš vieno dalyko gauna „šimtuką”.
O juk jų mokslo metai nebuvo ilgesni… Tai reiškia, kad galima išmokti egzaminų programas ir per tiek laiko.
Manau, jei pailgins mokslo metus, tada valdžia sugalvos pasunkinti mokymosi programas ir bus uždaras ratas. Mokytis turi norėti pats mokinys, kodėl jau pirmosiose klasėse vieni mokiniai mokosi gerai, o kiti ne. Tai yra didžiulė šeimos įtaka, jei tėvai verčia savo vaikus mokytis – jie ir stengsis, o jei suaugusiems yra nesvarbu, tai mokinys ir nesimokys. Retai yra mokinių, kurie patys nuo mažų dienų mokosi savo noru.
Manau, kad mokslo metų trukmė neturi didžiulės įtakos žinių kiekiui, o vasarą mokytis tikrai niekas nenori, tad tie, kurie nesimokė visus metus, ir per tas dvi papildomas savaites sėdės pamokose nieko neveikdami“.
Į pagalbą pasitelkė užsieniečius
Vis blogėjančius mokinių pasiekimus bandoma gerinti ilginant mokslo metus. Švietimiečiai tam net ir užsieniečius į talką kviečiasi, štai balandžio 7 d. Paryžiuje, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Švietimo politikos komitete, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pristatė Lietuvos švietimo sistemą ir numatomus darbus. Vienas jų – mokslo metų trukmės ilginimas. Apie tai Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ŠMM) išplatino pareiškimą, kuriame teigė, jog EBPO Švietimo ir įgūdžių direktorato direktorius, EBPO generalinio sekretoriaus specialusis patarėjas Andreas Schleicheris pabrėžė organizacijos ekspertų rekomendaciją Lietuvai skubiai spręsti mokslo metų trukmės klausimą.
„Lietuvos pradinukai mokosi trumpiausiai. Ir net penkiolikmečių mokymosi trukmė yra viena trumpiausių. Bet už tai jie brangiai moka. Jų pasiekimai pagal lyginamąjį tarptautinį skaitymo, gamtos mokslų ir matematinio raštingumo tyrimą PISA yra žemesni nei EBPO valstybių vidurkis. Kadangi mokymosi pasiekimai priklauso nuo mokymosi valandų kiekio ir nuo mokymosi kokybės, tik viena papildoma gamtos mokslų valanda per savaitę galėtų kilstelėti Lietuvos moksleivių pasiekimus iki jų bendraamžių Liuksemburge lygio”, – kalbėjo A. Schleicheris.“, – skelbiama ŠMM pranešime spaudai.
Į šią problemą atkreipė dėmesį ir premjeras Saulius Skvernelis. „Akivaizdžiai turime situaciją, kada mūsų mokinių pasiekimai prastėja. Daugėja tokių, kurie nepasiekia net patenkinamo lygmens. Mes turime situaciją, kuomet praktiškai 39 savaičių programą išdėstome per 34 savaites. Tai yra stresas tiek mokiniams, tiek mokytojams“, – LRT radijui teigė S. Skvernelis.
Prieš keletą metų prailginti mokslo metus bandė buvęs ŠMM ministras Dainius Pavalkis, tačiau jį poste pakeitusi Audronė Pitrėnienė šią iniciatyvą atšaukė. Nauja tvarka turėjo įsigalioti nuo 2016 m.
Tuomet aiškinta, kad Lietuvoje mokslo metai trunka 34 savaites, nors daugelio Europos šalių mokiniai mokosi 37-40 savaičių per metus. Lietuvos moksleiviai ir atostogauja bene daugiausia – beveik keturis mėnesius per metus.
Prieš ŠMM planus mokslo metus ilginti apie 2 savaites protestą surengė švietimo profesinės sąjungos ir mokinių organizacijos, teigiančios, kad ilgesnis mokymosi laikas nereiškia kokybiškesnių pasiekimų. ŠMM šiuo metu siūlo kitus mokslo metus ilginti 10-15 mokymosi dienų, o mokytojų atostogų dėl to netrumpinti. Pedagogai dabar atostogauja 56 dienas, tuo tarpu mokinių atostogos vasarą trunka 90 dienų.
Tris mėnesius Lietuvos mokiniai neturi galimybės mokytis, ir tai kelia jau net socialines problemas.
Tiesa, vienas iš “valstiečių” vadų Ramūnas Karbauskis lyg ir užsimena, kad ilginti mokymosi proceso nereikės, tačiau visiškai neaišku, ar tai jau galutinis sprendimas ar laikinas nuraminimas.
