Paveldosaugininkas, istorikas, Seimo narys Naglis Puteikis (laikantis pilies maketą) kategoriškai nepalaiko pilies statybų ant piliakalnio idėjos, bet ragina ją statyti šalia piliakalnio.
Pirmadienį Anykščių rajone lankėsi Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto nariai.
Aukšti svečiai apžiūrėjo tris piliakalnius, tarp jų – Šeimyniškėlių, ant kurio Anykščių savivaldybė bando statyti medinę pilį.
„Valstiečių“ lyderio nebuvo“
Deja, bet vienas įtakingiausių politikų, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pasivaikščioti po Anykščių piliakalnius neatvyko.
Išvykos, kuri oficialiai buvo įvardinta kaip Seimo Kultūros komiteto išvažiuojamasis posėdis, metu valdžios atstovai aplankė 3 piliakalnius Ukmergės rajone (Berzgainių, Antatilčių ir Ukmergės piliakalnius) bei 3 piliakalnius Anykščių rajone – Svirnų (Žiogų), Šeimyniškėlių ir Buteikių, taip pat susitiko su šių savivaldybių vadovais, paveldosaugininkais ir bendruomenių atstovais.
Beje, 2017- ieji paskelbti Piliakalnių metais.
Apžiūrinėdami Svirnų (Žiogų) piliakalnį ne vienas paveldosaugininkas kartojo mintį, kad po to, ką matė ant Ukmergės piliakalnio, jų niekas nebegali nustebinti, baisesnio piliakalnio sudarkymo, kaip kaimyninio rajono centre, negali būti.
Valdžios atstovai atvirai gyrė vietos bendruomenes sugebėjusias sutvarkyti piliakalnius be didelių išlaidų, be didelės valstybės paramos ir diskutavo, jog piliakalnių tvarkymo iniciatyvoms kliudo gremėzdiškos įstatyminės procedūros. Tačiau paveldosaugininkai svarstė, kad bet koks piliakalnių pritaikymas lankymui jau virsta piliakalnių niokojimu, vien įrengiant lankymo infrastruktūrą tenka sunaikinti mažiausiai kelis kvadratinius metrus kultūrinio sluoksnio.
Nuomonės susikirto ir dėl ant Svirnų (Žiogų) piliakalnio pastatyto trianguliacijos bokšto – ar jį reikėtų saugoti, ar ne, tai kultūros paveldas, ar piliakalnio vaizdo niokojimas? Beje, kažkas iš besiginčijančiųjų pastebėjo, kad pirma reikia susirinkusiems paaiškinti, kam buvo reikalingi trianguliaciniai bokštai, nes „kokie 98 procentai nežino, kas tai yra“. Paveldosaugininkai aiškino, kad tokie bokštai, iki atsirandant GPS navigacijos metodui, padėdavo atlikti matavimus, nustatyti objekto padėtį.
Pilis atsipirktų „per porą metų“
Prie Šeimyniškėlių piliakalnio Anykščių muziejaus direktorius Antanas Verbickas, Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis svečiams pasakojo apie anykštėnų patirtį siekiant ant piliakalnio pastatyti medinę pilį, panašią į tą, kuri čia stovėjo XIII –XIV amžiais.
Meras pasakojo, kad pirmasis bandymas statyti pilį jau pasibaigė sutarties su rangovu – UAB „Povilo Gurklio įmone“ – nutraukimu: „Aš tik noriu įsiamžinti, padaryti gera Lietuvai ir man jokio biznio nereikia“, – kad neva taip prieš pradėdamas statyti pilį jam kalbėjo Povilas Gurklys, pasakojo apie patirtą nusivylimą Anykščių meras.
Merui pasakojant apie nesėkmingą pilies statybų pradžią, kai kurie svečiai, turbūt dalyvavę šventėje ant Šeimyniškėlių, kuri vyko pradedant pilies statybas, juokavo, kad įkasta kapsulė, žyminti statybų pradžią, turbūt vis tik liko neištraukta traukiant netinkamais pripažintus pilies pamatus.
K.Tubiui neprasprūdo pro akis žurnalisto Rimvydo Valatkos kritika naujienų portale delfi.lt, kad „į kalną jau sukišta per 2,4 mln. eurų, neskaitant Tubio kelionės su svita į Kijevą“.
„Kaip Valatka rašė, kad 2,5 milijono jau išleista, jis, švelniai sakant, melavo“, – Seimo delegacijai ir paveldosaugininkams prie Šeimyniškėlių piliakalnio kalbėjo K.Tubis.
„Daug besipriešinančių, daug palaikančių<…> Garantuoju, kad per porą metų ta pilis atsipirktų“, – tvirtino meras. Beje, K.Tubis teigė, jog pastačius pilį, Anykščiuose padaugėtų darbo, kad būtų įsteigta apie 200 darbo vietų.
Piliakalnius apžiūrėjęs Seimo narys, istorikas, paveldosaugininkas Naglis Puteikis neslėpė kritiškos nuomonės dėl Anykščių pilies statybos ant Šeimyniškėlių piliakalnio. Nors, Seimo nario teigimu, Ukmergės piliakalnis darkomas labiau, nei Anykščių, bet ir ant Šeimyniškėlių piliakalnio statyti pilį būtų, pasak N. Puteikio, „baisi klaida, kvailystė, kičas“.
N.Puteikis ragino K. Tubį nestatyti pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio.
Naglis Puteikis: einama link Rytų
„Anykšta“ po šio vizito pakalbino LR Seimo narį Naglį Puteikį.
– Kaip vertinate išvykos į Anykščių rajoną rezultatus?
– Džiaugiuosi, kad Paminklosaugos komisija atsižvelgė į mano prašymą pateikti visuomenei išvadą dėl probleminių piliakalnių tvarkymo, dėl tokių atvejų, kaip Ukmergės, kur ant piliakalnio kraunama daug geležies, daromas pėsčiųjų takas aplink piliakalnį iš didžiulių geležinių konstrukcijų. Tai labai blogas pavyzdys, o antras blogas pavyzdys – bandymas statyti piliavietę ant Šeimyniškėlių piliakalnio. Tokios kopijos, tokie maketai visoje Vakarų Europoje statomi šalia istorinių vietų.
Jei Lietuvoje ant piliakalnio pastatytų pilį, tai iškristų iš konteksto. Išvykos rezultatus vertinu teigiamai, pats faktas, kad apvažiavome keturis gerus pavyzdžius, tarp jų ir Anykščių rajone ir du blogus (tai Šeimyniškėlių ir Ukmergės piliakalniai) labai geras. Tikiuosi, kad Paminklosaugos komisija priims sprendimą, kuriame įvertins ir palygins šiuos atvejus, ir pareikš savo nuomonę, į kurią, tikiuosi, įsiklausys visi Lietuvos politikai, taip pat ir Anykščių meras.
Linkiu Anykščiams tą piliavietę už Europos Sąjungos pinigus statyti ne ant piliakalnio, o šalia, kur pradėta medinės pilies maketo statyba. Tada atitiksime visos kultūringos Europos paminklosauginius reikalavimus, bus nauda ir turizmui, ir vietiniams rangovams, istorikams. O bandymas statyti pilį ant piliakalnio sukelia didžiulę įtampą ir tai iš tiesų yra į rytus nuo mūsų esančių valstybių praktika.
– Akivaizdu, kad Jūs nepritariate pilies statyboms ant Šeimyniškėlių piliakalnio…
– Kategoriškai nepritariu. Į vakarus nuo mūsų niekur nėra tų pavyzdžių. Europos Sąjungoje tokių pavyzdžių nėra, nes piliakalniai yra ir senovės dvasios palikimas, užstatyti juos betoninėm konstrukcijom, betoniniais pamatais būtų to dvasingumo išniekinimas. Negalima civilizuotame pasaulyje paneigti paminklosaugos dvasingumo elemento. Tai reiškia, kad nesvarbu, jog piliakalnis pilnai ištyrinėtas, jis vis tiek tebėra piliakalnis, tebėra jo vaizdas, jo dvasia, o dvasia taip pat saugoma.
Prancūzai, kurie vieni pirmųjų paminklosaugą pradėjo būtent nuo šitų dalykų…
Jei bandom dvasingumą išmesti ir aiškinti, kad jei viskas ištirta, tai galim daryti ką norim, tai atsiprašau, bet mes virstam sovietiniais paminklosaugininkais, kurie pasiduodavo komunistų partijos spaudimui tam, kad galėtų būti vykdomi penkmečių planai.
ES pinigų „stūmimas“ ant paveldo objektų yra nusikaltimas ir aš tikiuosi, kad Paminklosaugos komisija ir Seimo Kultūros komitetas vis dėlto paprotins Anykščių valdžią, kad reikia laikytis kultūringų tradicijų ir statyti š-a-l-i-a. O kad statyti piliavietę, pilies maketą reikia, tikrai labai pritariu ir noriu pasakyti, kad Anykščių rajonas yra turbūt nepralenkiamas lyderis Lietuvoje vystant turizmą.
Ukmergės valdžia, ant piliakalnio darydama žvėrišką, masyvų serpantiną, yra paklydime, bet mes visi esame žmonės, mes klystame, bet klaidas pripažinkime ir taisykime arba bandykime jų nepadaryti. Šiuo atveju Ukmergės klaidos ištaisyti turbūt jau nebeįmanoma, ten labai daug lėšų išleista, bet Anykščiuose klaidos dar galim nepadaryti.
Paminklosaugininkai kalti, kad leido statyti ant piliakalnių. Jie turėtų prisiimti visą atsakomybę. Tie Kultūros paveldo apsaugos departamento darbuotojai, kurie padėjo parašus. Jei būtų kategoriškai pasakę, kad „ne“, būtų surasti kiti sprendimai tiek Ukmergėje, tiek Anykščiuose.
– Kaip manote, ar pastatyta pilis turėtų istorinę vertę, ar tai būtų tik absoliučiai turistinis objektas?
– Viskas priklauso nuo pačios istorijos. Jei, pavyzdžiui, Lenkijoje vyskupynas yra senovinė gyvenvietė, šalia (būtent šalia) vystoma atkuriamoji archeologija, menai, amatai. Jau daug metų funkcionuoja tas vyskupyno gyvosios archeologijos objektas, jis pats jau yra tapęs kultūros ir istorijos dalimi. To paties linkėčiau ir Anykščiams, tam mediniam pilies maketui šalia piliavietės. Matant tokį anykštėnų užsidegimą, tikiu, kad kaip žiedas pasidengia patina ir tampa senoviniu ir antikvariniu, taip tokie objektai laikui bėgant patys taps istorijos ir kultūros nešėjais ir objektais.
– Ar Seime kas nors kreipėsi, sakysim, į Jus prašydami palaikyti pilies statybas, padėti rasti jai lėšų?
– Anykščių meras prašė „nenustumti“ nuo piliakalnio. Sakau, mere, o koks jums skirtumas? Statykit šalia, tas pačias visas lėšas panaudokite, dar pritraukite, jūs esat flagmanas gyvosios archeologijos po Kernavės ir Trakų.
Bendrąja prasme vystant turizmą, šis objektas labai svarbus ir gerai, kad meras energingas. Tikiu, kad mums visiems bendrom pastangom, įskaitant ir jūsų laikraštį, ir Paminklosaugos komisiją, Seimo Kultūros komiteto narius pavyks surasti protingą, racionalų sprendimą ir dar papildomai pritraukti ES bei kitų lėšų į šį puikų gyvosios archeologijos maketą, kuris turėtų būti plėtojamas šalia Šeimyniškėlių piliakalnio.
– Kaip manote, ar paveldosaugininkai ir istorikai palaikydami pilies statybos idėją ant Šeimyniškėlių piliakalnio neišduoda profesinių principų?
– Dalis klaidoje, dalis išduoda… Bet vis dėl to nenoriu minėti pavardžių. Tie, kurie yra su maža patirtimi, jie yra paklydime, o tie, kurie turi didelę patirtį, jie geriau nei aš žino vakarietiškus pavyzdžius, kad ant pačių piliakalnių nestatoma. Bet Anykščiuose dar nevėlu viską sutvarkyti ir sukurti tai, kas yra geriausio kultūros pavelde ir gyvojoje archeologijoje. To visiems ir palinkėčiau.
