Gausiausio lankytojų skaičiaus Dviračių muziejus sulaukia vasaros metu.
Šiaulių pėsčiųjų bulvaras ryto valandomis pustuštis, matyt, retas šiaulietis dieną pradeda nuo muziejų lankymo. Tačiau vaikštant pagrindine miesto gatve dėmesį patraukia lauke stovintis nemažas dviratis – priekinis ratas didesnis, galinis – mažesnis… Įdomu, kokius „lobius“ slepia Šiaulių „Aušros“ muziejui priklausantis Dviračių muziejus.
Toks muziejus – vienintelis Lietuvoje.
Dviratis pagal Leonardo da Vinči eskizą
Dviračių muziejus išsidėstęs per tris aukštus, tačiau ekskursiją po jį surengusi muziejininkė-konsultantė Diana Vasiljeva sako, kad visi turimi eksponatai netelpa, tad dalis jų „savo pasirodymo“ visuomenei laukia muziejaus saugyklose. Ekspozicijos atnaujinamos kas 3-4 metus.
Muziejininkė sako, kad šis muziejus sulaukia nemažai lankytojų, pradedant pradinukais ir baigiant senjorais. Atvažiuoja ir užsieniečių – daug latvių, nekeista, Šiauliai mūsų kaimynams ne itin tolimas miestas, kuriame yra ką apžiūrėti.
Seniausias muziejaus eksponatas siekia XVI a., kai neseniai Leonardo da Vinčio užrašuose buvo rastas gana tobulas dviračio eskizas. Maždaug prieš 500 metų dailininkas nupiešė įtaisą, panašų į šių laikų dviratį, su vienodo dydžio ratais, grandinine pavara, pedalais, patogia sėdyne. Tad šis „senolis“ muziejuje eksponuojamas ne kur atskirai, bet jam „kompaniją“ palaiko šiuolaikinis, modernus, elektronikos prietaisais papildytas dviratis, kurį lankytojai gali net ir paminti.
Taigi, pirmoji ekspozicija – jungtis tarp praeities ir šių dienų.
Pirmieji dviračiai neturėjo nei vairo, nei pedalų
Susipažinti su muziejaus ekspozicija pradedame trečiame aukšte. Čia rodomas medinis dviračio prototipas – „seleriferis” – „bėgiojanti mašina“, kuria 1792 m., pasispirdamas kojomis, po Paryžių važinėjo grafas de Sivrakas. Ši medinė „mašina“ buvo gremėzdiška, sunki, neturėjo vairo – tik atramą rankoms. Žinoma, tai kopija. Ją 1977 m. sukūrė Šiaulių dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ stalius modeliuotojas V. Stakeliūnas.
Unikaliausias ekspozicijoje yra XIX a. pab. Žagarėje sukonstruotas namų darbo dviratis. Visos jo dalys – namų darbo, nukaldintos iš geležies arba pagamintos iš medžio. Į muziejų šis dviratis atkeliavo 2002 m. iš Šiaulių rajono Gedvydžių k.
Kitas vertingas namų darbo dviratis vadinamas „Seneliu“. Jį 1914 m. nusikaldino nagingas Pakruojo valsčiaus Lygumų apylinkės kalvis Kazys Šuopis.
Vienas seniausių eksponatų – 1905 m. iš geležies nukaldintas vaikiškas triratukas su raudonu aksomu aptrauktu mediniu balneliu.
Tarpukario Lietuvoje populiariausi buvo Anglijoje ir Vokietijoje pagaminti dviračiai. Ekspozicijoje rodomas 1926 m. vokiškas sportinis dviratis „Durkopp“, muziejui padovanotas Vokietijoje gyvenančio Juliaus Gasparaičio.
Iš šiuolaikinių dviračių įdomiausi yra amerikietiškas kalnų dviratis „Legacy“ (1992), vienratis cirko dviratis (monociklas) „Pfander“, pagamintas Anglijoje 1991 m., Čekoslovakijoje 1986 m. pagamintas dviratis velobolui žaisti ir figūriniam važiavimui. Velobolas – tai futbolas, žaidžiamas sėdint ant tam skirto dviračio. Mūsų šalyje ši sporto šaka neprigijo, nors Šiauliuose prieš kelis dešimtmečius buvo surengtos net šios sporto šakos žaidynės.
Dviračiais demonstruojami įvairiausi triukai
Taip pat trečiajame muziejaus aukšte įrengta ekspozicija, tema „Dviračių sportas Lietuvoje“. Eksponuojami sportininkų apdovanojimai, sportinė apranga, dviračių sporto aksesuarai, tarptautinės klasės sporto meistrės šiaulietės Vilmos Rimšaitės BMX dviratis. Tiesa, šį „mažuliuką“ dviratį V. Rimšaitė muziejui tik paskolino, bet jos atstovaujama sporto šaka Šiauliuose vis labiau populiarėja – yra įrengta BMX dviračių sporto trasa, taip pat veikia vienintelis šalyje tarptautinio lygio aukštų standartų BMX parkas.
BMX dviračių sporto šaka išpopuliarėjo JAV, kai paaugliai „rado būdą“, kaip atkartoti motociklininkų atliekamus triukus.
Paprastam važiavimui BMX gal ir nėra labai patogus, tačiau, pasak D.Vasiljevos, Šiauliuose, jaunimas mėgsta su BMX‘ais leisti laisvalaikį.
Muziejuje pasakojama ir apie pasaulinės reikšmės žygius
Antrajame muziejaus aukšte eksponatai išdėstyti pagal temas. Jose daugiausia dėmesio skiriama ne tiek dviračiams, kiek dviratininkams, savo žygiais garsinusiems Lietuvos vardą pasaulyje.
Eksponuojami vieno garsiausių Lietuvos keliautojų dviračiais, pirmojo tarpkontinentinio žygio dviračiais „Klaipėda–Vladivostokas“ 1960 m. organizatoriaus ir vadovo Liudo Alseikos (1887–1960) asmeniniai daiktai, kelionės reikmenys, fotografijos, jo dviratis. Deja, ši kelionė L. Alseikai baigėsi tragiškai – penktą kelionės dieną jis žuvo, tačiau kelionės draugai taip išreikšdami jam pagarbą, kelionę tęsė, o velionis su jam priklausiusiais daiktais buvo pargabentas į Lietuvą.
Dar viena įdomi ekspozicija, skirta Didžiajam Tūkstantmečio taikos žygiui. UNESCO remiamo Didžiojo Tūkstantmečio taikos žygio dalyviai kelionę dviračiais aplink pasaulį pradėjo Sietle (JAV) 1998 m. rugpjūčio 6 d. per Hirosimos bombardavimo 53-iąsias metines, ir tikslą pasiekė 2000 m. sausio 1 d.
Į kelionę išvažiavo dešimt dviratininkų, tačiau visą maršrutą įveikė tik keturi: lietuviai Goda Čiplytė, Sigitas Kučas, Edvardas Žižys ir lenkas Slavomiras Platekas. Žygeiviai bent trumpam kvietė kitų šalių atstovus prisidėti prie jų važiuojamo maršruto, tad galima teigti, jog žygyje iš viso dalyvavo per 600 dviratininkų.
Per pusantrų metų žygeiviai nuvažiavo 24 239 km, aplankė 45 valstybes, esančias 5 pasaulio žemynuose: Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ir Europoje. Lietuva buvo 27-oji žygeivių aplankyta valstybė.
Deja, kelionė buvo pažymėta ir tragedijos ženklu – važiuojant Indijoje traukiniu pro langą iškrito (ar buvo išstumtas) ir žuvo perujietis Valteris Ramonas. Jo nuotrauka ir keli asmeniniai daiktai taip pat eksponuojami Šiaulių Dviračių muziejuje.
Legendiniai „Ereliukai“ ir „Kregždutės“
Didžiausia antro aukšto ekspozicija skirta Šiaulių dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ pagamintiems dviračiams. Tai ir pirmieji Lietuvoje 1951 m. pagaminti dviračiai „Ereliukas“ ir „Kregždutė“, 1984 m. pagamintas dešimtmilijoninis dviratis „Ereliukas“ melsvu rėmu su užrašu „dešimt milijonų“, 1974 m. pagamintas dviratis su universaliu rėmu „Vyturėlis“, tinkantis važiuoti ir berniukams, ir mergaitėms, ir 1983 m. pradėti gaminti dviračiai išardomais rėmais – „Venta“ ir „Rambynas“.
Kaip pasakojo muziejininkė D. Vasiljeva, anksčiau vykdavo net specialios varžybos, kuriose vaikai važiuodavo „Kregždutėmis“ ir „Ereliukais“.
Didieji velomobiliai ir mažieji rekordininkai
Dar viena ekspozicijos dalis paskirta velomobiliams – ateities transportui. Muziejuje eksponuojamas Rimanto Martinkėno pagamintas velomobilis „Meleta“, Henriko Sutkaus velomobilis „Šiauliai“, Vidmanto Valio dvivietis velomobilis.
Ypatingo lankytojų dėmesio sulaukia juvelyriški H. Sutkaus pagaminti veikiantys dviračių modeliukai, agentūros „Factum“ pripažinti rekordu kaip mažiausi dviračių modeliai Lietuvoje.
Muziejuje įrengtos
interaktyvios erdvės
Jau kuris laikas muziejai klientus stengiasi privilioti ne tik eksponatų gausa, įdomiai pasakojamomis istorijomis, bet ir įrengdami interaktyvias erdves, kuriomis mielai naudojasi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.
Šiaulių Dviračių muziejuje taip yra tokios erdvės. Pavyzdžiui, minant dviratį galima pasirinkti dvi trasas – trumpesnioji „veda“ Šiaulių miesto gatvėmis, ilgesnioji – plentu. Muziejininkai vaikams organizuoja ir saugaus dviračiu važiavimo pamokėles. Vienas iš eksponatų šioje erdvėje – avarijos metu sulaužytas dviratukas.
Dviračių muziejuje dirba trys žmonės: kasininkė ir dvi ekskursijų vedėjos. D. Vasiljeva paklausta, ar netrūksta personalo teigė, kad „kai žmonių labai nepriguža, moterys susitvarkančios, tačiau vykstant šventėms, pavyzdžiui, Muziejų nakčiai, reikalingas ir pastiprinimas“.
Muziejininkė džiaugėsi, kad šis muziejus įdomus ne tik vaikams, ir ne tik tėvai atsiveda čia savo atžalas, bet būna ir atvirkščiai – vaikai tėveliams surengia ekskursiją po muziejų.
Dviračių muziejus
Vilniaus g. 139, LT-76353 Šiauliai
TELEFONAS (8 41) 52 43 95
DARBO LAIKAS
II 10–18 val., III 10–19 val.
IV–V 10–18 val., VI 11–17 val.
KAINOS
Bilietas – 2 Eur
Ekskursija su gidu (iki 30 žmonių) – 11 Eur
Ekskursija su audiogidu (lietuvių, anglų, rusų k.) ir e-gidu
(lietuvių, anglų, gestų k.) – nemokama
Fotografavimas ir filmavimas asmeninėms šventėms (1 asmeniui) – 5,50 Eur
