Anykščių ūkininkų kviečiai Piktagalio elevatoriaus teritorijoje laukia kelionės į džiovyklą.
Sudėtingi šios vasaros orai nelabai pakenkė. Žemdirbiai sako, jog šių metų derlius, palyginus su praeitų, didesnis. Tačiau to negalima pasakyti apie grūdų kokybę – atsiliepė drėgni orai. Sudėtingos sąlygos ir nuimti derlių, ir jį laikyti, tad daugelis ūkininkų grūdus iš karto veža parduoti. Piktagalio kaime esantis elevatorius per dieną superka iki 1000 tonų grūdų.
Spėja, bet nelengvai
Javapjūtė šiemet aiškiai vėluoja, tačiau jau savaitę galima stebėti, kad keliuose padaugėjo žemės ūkio technikos. Antradienį nuvykome į UAB „Anykščių agrokoncernas“ grūdų supirkimo punktą Piktagalio kaime (Anykščių sen.) savo akimis pamatyti, kaip atrodo šių metų derlius ir kaip vyksta jo supirkimas. Prie įvažiavimo išsirikiavusi įvairių transporto priemonių eilutė liudijo, kad punktas veikia, tačiau su žemdirbių antplūdžiu susidoroja. Įmonės teritorijoje pamatėme ir supiltų grūdų kalnelius, laukiančių kelionės į džiovyklą. Lietus kenkia ne tik tiesiogiai žemdirbiams, nelabai juo buvo patenkinta ir UAB „Anykščių agrokoncernas“ Piktagalio padalinio vadovė Vaida Marcinkevičienė.
Pasak jos, lietus kelia daug nepatogumų, nes ir grūdai būna pristatomi drėgnesni, o ir įmonės teritorijoje sunkiau tvarką palaikyti. „Švarius ir sausus grūdus pilam į sandėlį, kitus pilam lauke, kur jie laukia kelionės į džiovyklą, o po to kraunam ir vežam į Rokiškį. Užsivertę buvom iki ausų, bet dabar jau geriau“, – šypsojosi V. Marcinkevičienė. Kur iš Rokiškio keliauja grūdai, ji teigia nežinanti. Kryptys dvi – į Rygą arba į Klaipėda. Paklausta, kiek laiko Piktagalio elevatorius jau superka grūdus, V. Marcinkevičienė teigė, kad nuo liepos mėnesio. „Tačiau šiemet derliaus nuėmimas vėluoja, realiai supirkimas prasidėjo tik rugpjūčio pradžioje“, – sakė V. Marcinkevičienė.
Ji Piktagalio elevatoriui vadovauja jau metai, o paklausta, ar nesunku moteriai dirbti tokį darbą, V. Marcinkevičienė juokėsi, kad šiais laikais specialybių į vyriškas ir moteriškas skirstyti nereikia. „Kai dirba stiprūs vyrai, tai ir moteriai lengviau. Nors ir aš pati jau žinau, kokias detales ir kur keisti. Man čia patinka – labai geri žmonės ir kolektyvas“, – sakė V. Marcinkevičienė, prieš tai panašų darbą dirbusi Pasvalyje.
Supirkimo kainos keičiasi
kas dieną
Piktagalio elevatorius superka kviečius, kvietrugius, miežius, žirnius – žodžiu, viską, ką išaugina Anykščių krašto žemdirbiai. Supirkimas vyksta visą parą. „Dirbame pamainomis, stengiamės priimti kuo daugiau grūdų. Per dieną vidutiniškai elevatorius priima nuo 500 iki 1000 tonų grūdų. Pernai per patį piką per parą priėmėme net 1 400 tonų. Tiesa, jei kurių nors grūdinių kultūrų užsipildome, kurį laiką nepriimame. Ūkininkai teiraujasi prieš atvažiuodami, situaciją žino“ , – teigė V. Marcinkevičienė.
Paklausta apie šių metų derliaus supirkimo kainas, V. Marcinkevičienė sakė, kad kainos keičiasi kas dieną, todėl ūkininkai skambina ir klausia. „Priklausomai nuo laiko, galima šiek tiek išlošti“, – sakė V. Marcinkevičienė, tačiau kainų nedetalizavo. Kiek pavyko sužinoti, praeitą savaitę Lietuvoje už aukščiausios (ekstra) rūšies kviečių toną buvo mokama 158 eurų, kvietrugių – 117, miežių – 125, pupų – 128, rapsų – 358, žirnių – 172 eurus. O štai antradienį už aukščiausios (ekstra) rūšies kviečių toną jau buvo mokama 147 eurai.
Pasak V. Marcinkevičienės, šiemet į Piktagalio elevatorių pristatomų grūdų kokybė nėra labai gera. „Turime šiek tiek ekstra rūšies kviečių, bet dažniausiai grūdai antros ar trečios klasės. Keista, bet šiais metais keli žmonės atvežė kūlėtų grūdų, skleidžiančių specifinį kvapą (Kūlės – kviečių liga, kuri pažeidžia žieminių kviečių varpas. Sergančios javų varpos pieninės brandos tarpsniu būna labiau pasišiaušusios, tamsiai žalios, truputį mažesnės nei sveikų augalų. Vaškinės brandos tarpsniu ligotų augalų varpose vietoj grūdų susiformuoja kūlių maišeliai, pripildyti tamsios kūlėsporių masės, padengti suplonėjusia grūdo luobele. Kietosios kūlės dėl specifinio kvapo sugadina produkciją.- aut.past.)“, – sakė V. Marcinkevičienė.
Laboratorija – automatizuota
Ūkininkai, atvežę grūdus, pirmiausia patenka į UAB „Anykščių agrokoncernas“ laboratorijos vedėjos Audronės Onienės rankas. Ji paima grūdų mėginius, atlieka drėgmės, glitimo, sukritimo ir dar keleto parametrų tyrimus. Mėginių paėmimas yra automatizuotas, todėl vedėjai nebetenka lipti į mašinos priekabą pasisemti grūdų. Procesą stebėjome ir mes per kompiuterio monitorių. „Visa procedūra užtrunka apie 15 minučių, stengiamės viską padaryti kiek įmanoma greičiau“, – paklausta, kiek laiko užima mėginio tyrimas, sakė A. Onienė.
A. Onienei padeda ir laborantė Monika Sabaliauskaitė. Iš Kupiškio kilusi mergina jau antrą vasarą dirba laborante. „Mokausi A. Stulginskio universitete agronomiją, o vasarą dirbu. Man šis darbas labai patinka“, – sakė M. Sabaliauskaitė.
Kad ūkininkams neprailgtų laukimas, jie elevatoriaus kontoroje vaišinami bandelėmis ir kava.
Elevatorių renkasi
smulkieji ūkininkai
Prie elevatoriaus vartų laukiančiose transporto priemonėse sėdintys vyrai neatrodė skubantys ar įsitempę. Pakalbinome vieną iš jų. Grūdus sakė atvežęs iš Troškūnų seniūnijos. „Esu jaunas ūkininkas Aurimas Žalys. Aš iš smulkesnių – 100 hektarų, iš kurių 50 skiriama grūdinėms kultūroms, o 50 – galvijams. Turiu 120 karvių. Ūkis mišrus, išgyventi galima, pienas dabar atsigauna, o štai pernai „tempė“ mėsiniai galvijai. Žinoma, mišriame ūkyje darbo daug daugiau, bet saugiau – juk jeigu viename sektoriuje krizė, tada blogai. Todėl vien grūdininku neplanuoju tapti. – dėstė A. Žalys. Paklaustas, ar grūdus veža parduoti tiesiai iš lauko, A.Žalys sakė, kad viskas priklauso nuo oro sąlygų.
Kaip sakė V. Marcinkevičienė, grūdus pristatyti į Piktagalio elevatorių renkasi dažniausiai smulkūs ir vidutiniai Anykščių krašto ūkininkai. „Tiekiantys didesnius kiekius ūkininkai kartais sudaro tiesiogines sutartis ir veža grūdus kitur“, – sakė V. Marcinkevičienė.
Lietuvoje prireikė
papildomų vagonų
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai grūdų derlius siekė 5,71 mln. tonų ir buvo 12 proc. mažesnis nei 2015 metais (6,52 mln. tonų). Lietuviški grūdai tradiciškai eksportuojami į Iraną, Saudo Arabiją Šiaurės Afrikos šalis bei Vakarų Europos valstybes.
Šiemet pagal Žemdirbystės instituto prognozes, Lietuvoje grūdinių kultūrų derlius turėtų būti 8 procentais didesnis nei 2016 metais.
Europos Komisija (EK) keletą kartų per metus vertina pasėlių būklę ir skelbia prognozes. Pagal prognozes Europos Komisija tikisi šiemet Europoje sulaukti maždaug 304,8 mln. t grūdų derliaus. Tai 10 mln. t daugiau, nei ūkininkai užaugino praėjusiais metais, tačiau nuo rekordinio derliaus, nuimto prieš trejus metus ir siekusio 328 mln. t, bus smarkiai atsilikta.
Viena prasčiausių situacijų Europoje turėtų būti su miežiais. Ypač bloga padėtis Ispanijoje ir Prancūzijoje, kur įsivyravo itin sausi orai. Daug problemų turi ir kukurūzų augintojai. Kviečių, pagrindinės ir svarbiausios kultūros, derliaus prognozė sumažinta palyginti nesmarkiai. EK šiuo metu tikisi 141,2 mln. t kviečių derliaus.
Pasaulyje 2017–2018 m. taip pat prognozuojamas mažesnis grūdų derlius nei 2016–2017 m. sezoną. Tarptautinės grūdų tarybos (IGC) duomenimis, pasaulinė grūdų derliaus prognozė 2017–2018 m., palyginti su prieš tai buvusia prognoze, padidinta 3,9 mln. t (iki 2,054 mlrd. t). Jei prognozės pasitvirtins, derlius bus 57 mln. t, arba 2,7 proc. mažesnis nei 2016–2017 m.
IGC naujausios prognozės duomenimis, 2017–2018 m. grūdų prekyba pasaulyje turėtų siekti 342,3 mln. t, o tai yra 3,1 mln. t mažiau nei 2016–2017 m.
Eksportuotojams skundžiantis, kad trūksta vagonų, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ pasiskolino keliasdešimt vagonų iš kaimyninės Baltarusijos. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija teigia, kad greitam grūdų vežimui į Klaipėda reikėtų papildomų 100-200 vagonų, o „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas BNS sakė, kad šiuo metu Lietuvoje yra 1607 grūdų vežimui skirti vagonai.
