Kieno ausys kyšo iš „Šilelio“? (Nr. 72, 2017-09-09)

Anykščių rajono laikraštis „Šilelis“, portalas nyksciai.lt ir „Nykščių“ radijo stotis nuo šiol yra vienose rankose.
„Šilelio“ leidybos teises perėmė „Nykščius“ valdanti UAB „Atvirai“.  
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, komentuodamas situaciją Anykščių žiniasklaidos rinkoje, sakė, kad smagu, kai verslas investuoja, siekdamas padidinti žiniasklaidos kokybę, tačiau dažnai investuojama ne iš idealizmo, o įsigyjant galios įrankį.

Sujungė du politinius
projektus

UAB „Atvirai“ turi du akcininkus – 64,4 proc. akcijų priklauso UAB „Anšilas“, 35,6 proc. – verslininkui Dariui Čypui. Per kelias įmonių grandis pagrindiniu UAB „Anšilas“ savininku yra verslininkas Valdas Trinkūnas.
Laikraštį „Šilelis“, padedant vietiniams dešiniesiems politikams, prieš keliolika metų įkūrė tada dar krikščionis demokratas, o dabar partijos „Tvarka ir teisingumas“ veikėjas Petras Gražulis. Nelabai tuomet ir laikraščio tikslas buvo slepiamas – „Šilelis“ turėjo būti politinė atsvara „Anykštai“, rajono dešiniųjų ruporas. Pirmąja „Šilelio“ laikraščio redaktore buvo paskirta buvusi Kurklių seniūnė Marija Daugudienė, vadybininku įsidarbino buvęs Viešintų seniūnas Virgilijus Aloyzas Milaknis.
Bėgant metams, P. Gražulio ir laikraščio „Šilelis“ pažiūros keitėsi. O P. Gražulis oficialiai nebebuvo „Šilelio“ leidėjas.
„Nykščių“ žiniasklaidos grupę taip pat įkūrė politikas, velionis partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Vytautas Galvonas. Ir jis nelabai slėpė, jog žiniasklaida jam reikalinga ne kaip verslas, o kaip politinis ruporas. Vėliau V. Galvonas jo įmonės vardu registruotas UAB „Atvirai“ akcijas perrašė niekam nežinomiems asmenims. UAB „Atvirai“ akcijos apskritai buvo linkę keisti savininkus.
Prieš kurį laiką smulkesnieji akcininkai Rolandas Aleknavičius bei Aidas Gurskas savąsias akcijas perleido UAB „Anšilas“ ir dabar įmonę valdo du savininkai – fizinis asmuo D. Čypas ir juridinis asmuo „Anšilas“, kurio pagrindinė veikla – SPA Vilnius Anykščiai.  
Ir „Šilelio“, ir „Nykščių“ steigėjai neslėpė, kad jų žiniasklaidos priemonių tikslas nėra biznis. Matyt, todėl tos priemonės finansiškai ir liko leisgyvėmis – darbuotojams mokamos kuklios algos, nėra, ir, regis, niekad nei „Nykščiuose“ nei „Šilelyje” nebuvo nė vieno profesionalaus žurnalisto. Dabar „Šilelyje“ apskritai dirba tik „pusantro grioviakasio“ – redaktorė Dalina Rupinskienė ir korespondentė Ramunė Šaltenienė, kuri turi dar ir kitą darbą. Baigiantis vasarai dėl vėluojančių algų „Šilelį“ paliko žurnalistu dirbęs Algimantas Gudelis.

Nupirko už pietus

„Anykštos“ apie „Šilelio“ įsigijimą bandytas pakalbinti verslininkas D. Čypas nekėlė telefono, o atsitiktinai žurnalisto gatvėje sutiktas verslininkas aiškino, kad sprendimą priėmęs didysis akcininkas, todėl apie „Šilelio“ įsigijimo prasmę reikia kalbėtis su V.Trinkūnu.
V. Trinkūnas „Anykštai“ sakė, kad ne jis dėl sandorio rodė iniciatyvą, o „Šilelio“ leidėjai.  Jis teigė, kad „Šilelio“ leidybos teisių perėmimo negalima vadinti laikraščio pirkimu. „Juridiškai tai buvo pirkimas, bet realiai – bankrutuojantį leidinį perėmėme už pietus“, – „Anykštai“ sakė verslininkas V. Trinkūnas. Verslininkas pripažino, kad nei į „Nykščius“, nei į „Šilelį“ nedera žiūrėti kaip į verslą. Tačiau jis tikino, kad politinių tikslų Anykščiuose neturi ir kad į sunkias dienas išgyvenančias žiniasklaidos priemones jis investuota tik vardan demokratijos. Priminsime, jog UAB „Atvirai“ valdo ir Druskininkų radijo stotį. Šiame mieste V. Trinkūnas taip pat turi SPA, turėjo jis Druskininkuose ir politinių interesų. V. Trinkūnas buvo aršiausias kurorto mero Ričardo Malinausko oponentas, kaip liberalų atstovas, kandidatavo į merus ir savivaldybės Tarybą. Mero rinkimus V. Trinkūnas pralaimėjo, bet į Druskininkų tarybą per liberalų sąrašą buvo išrinktas. Tiesa, šiemet jis atsisakė ir Tarybos nario mandato.
Kam D. Čypui „Nykščiai“, o juo labiau „Šilelis“ – dar didesnė mistika. Rusiško kapitalo įmonės UAB „Sodrugestvo Baltija“ vadovas D. Čypas – ypač sėkmingas verslininkas. Vidutinės algos jo įmonėje – 2 355 eurai. Didmenine prekyba žemės ūkio produkcija besiverčiantis D. Čypas, regis, netgi stengiasi nelįsti į viešumą, na, bent jau į garbėtrošką tikrai nėra panašus. Bet apie politiką D. Čypas, matyt, pasikalba su Anykščių liberalų lyderiu Luku Pakelčiu, su kuriuo drauge keliauja, žaidžia tenisą. Tad tikėtina, kad jei yra „Nykščiuose“ ir „Šilelyje“ politinis interesas, tai tas interesas ne kieno kito, o tik Anykščių liberalų.

Savivaldybė gerai pamaitina

Šių metų rugpjūčio 1 dieną rekvizitai.lt duomenimis, „Šilelio“ leidėjas UAB „Jovex“ turėjo 4 darbuotojus. Kovo-birželio mėnesiais jiems priskaičiuota kiek didesnė nei 300 eurų alga, liepos atlyginimų vidurkis – 382,28 euro. V. Trinkūnas „Anykštai“ sakė, kad „Šilelyje“ algos darbuotojams nemokėtos trys mėnesiai. Negana to, UAB „Jovex“ nuolat vėlavo susimokėti net mokesčius „Sodrai“, kurie nuo tokių algų yra labai kuklūs. Rugpjūčio 25 dieną UAB „Jovex“ skola „Sodrai“ buvo 294,38 eurai, rugpjūčio 28 dieną – 288,60 euro. Rugsėjo 4-ąją UAB „Jovex“ skolos „Sodrai“ nebeturėjo.
Panašu, kad sunkiai kvėpuojantį laikraštį „Šilelis“ gelbėjo tik Anykščių rajono savivaldybė. Nuo 2015-ųjų metų UAB „Jovex“ dalyvavo šešių viešųjų pirkimų konkursuose, kur juos lydėjo šimtaprocentinė sėkmė. Iš Prienų rajono savivaldybės UAB „Jovex“ per viešųjų pirkimų konkursus gavo 300 eurų, iš „Sodros“ Utenos skyriaus – 1 tūkst. 300 eurų pajamų. Tuo tarpu Anykščių rajono savivaldybės viešieji pirkimai „Šilelio“ laikraščiui atnešė net 7 tūkst. 670 eurų pajamų.
UAB „Atvirai“ „Sodrai“ skolų neturėjo, įmonėje dirbo 5 darbuotojai, kuriems mokėtos didesnės nei „Šilelyje“ algos – jų vidurkis 477,50 euro (palyginimui „Sodrugestvo Baltija“ algų vidurkis – 2 355 eurai).  Na, gal „Nykščių“ algų vidurkis su Anykščių savivaldybės užsakymų dydžiu visai nesisieja, bet faktas, jog „Nykščiai“ rajono biudžetui kainuoja brangiau nei „Šilelis“ – nuo 2015-ųjų iš Anykščių savivaldybės per viešuosius pirkimus UAB „Atvirai“ gavo užsakymų už 17 tūkst. 610 eurų.
.    
Pamiršo, kad susiriejo?

V. Trinkūnio liberalumas, D. Čypo draugystė su L. Pakelčiu, Anykščių savivaldybės investicijos į „Nykščius“ ir „Šilelį“… Visai sueitų galai, kad „Nykščiai“ ir „Šilelis“ tęsia savo aiškią politinę misiją – dirba politikams, o šį kartą darbdavys – Anykščių liberalai. Tačiau meras K. Tubis ir liberalų lyderis L. Pakeltis susiriejo nejuokais, vargu ar kas patikės, kad jų konfliktas yra tik dūmų uždanga…
Tad panašu, kad naujojoje UAB „Atvirai“ žiniasklaidos grupėje įtakos nori abu – tiek K.Tubis, tiek L. Pakeltis, greičiausiai abu mano, jog ją ir turi, tačiau kuo labiau artės savivaldos rinkimai, tuo labiau vienas iš buvusių politinių partnerių turės nusivilti…

Meras nebandė pirkti
„Šilelio“

Anykščių rajono meras K. Tubis kategoriškai neigia, jog jis prieš kurį laiką bandė pats pirkti sunkų metą išgyvenantį Anykščių rajono laikraštį „Šilelis“. „Anykštos“ šaltinio duomenimis, K. Tubis investuoti į „Šilelį“ ketino ne tiesiogiai, o per vieną panevėžietį advokatą. „Netiesa. Tikrai tokiais dalykais neužsiimu“, – „Anykštai“ šią žinią neigė K. Tubis.
Anykščiuose buvo kalbama, jog mūsų mieste žiniasklaidos interesą turi Rokiškio laikraštis „Rokiškio sirenos“, kurį leidžia miškais prekiaujantis Simonas Tuska. Tačiau panašu, kad šias kalbas paskatino nerealūs faktai, o žodžiai „miškas“ ir „Tuska“. Svėdasų girininkas, Anykščių rajono Tarybos narys, mero K. Tubio sąjungininkas Donatas Tuska tikino, kad bendrapavardis Simonas jam nėra giminė ir jis nieko apie tą žmogų nežino.  

Dainius Radzevičius: „Daugiau klausimų nei atsakymų“

Komentaro apie situaciją Anykščių žiniasklaidoje paprašėme Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus RADZEVIČIAUS:
„Apie laikraščio kainą? Kai kas už pietus sumoka 200 tūkstančių dolerių… Bandysiu objektyviai pasakyti – žiniasklaidos priemonės daugelyje šalių veikia tais pačiais principais – vieniems tai yra pagrindinis verslas, kitiems – greta visų verslų tik viena veiklos sričių. Esminis klausimas yra intencijos, tikros intencijos, o  ne deklaruojamos. Dėl ko stambus verslas įsigyja žiniasklaidos priemonę? Visada smagu, jei verslas investuoja į kokybiškesnę žiniasklaidą, į žiniasklaidos įvairovę, į demokratinius procesus. Norėčiau, kad į žiniaklaidą verslas žiūrėtų būtent taip, o jos netraktuotų kaip galios įrankio. Lietuvoje turime net deklaruotus požiūrius, kad dalis verslo žiniasklaidos priemones įsigyja arba kaip gynybos, arba kaip puolimo, arba kaip verslo palaikymo instrumentą. Kai taip daroma, mano giliu įsitikinimu, prigyja blogio šaknys. Bet jei nuoširdus noras pritaikyti sėkmingą verslo praktiką ir žiniasklaidos versle, tai yra labai gražu. Tačiau tai pamatuoti gali tik vieninteliu būdu – stebėdamas, kaip po deklaracijų ateina darbo laikas, kokie darbo metodai. O antra tema – savivaldos pinigai, finansavimo modelis, turinys. Jei leidinys priklauso didesniam verslui ir žiūri į valdžios kišenę, tai aišku, pirmoji grėsmė – oligarchijos požymiai. Viskas vienose rankose, vienos „chebros“ politiniai sprendimai, žiniasklaida ir dar kažkokie verslai… Kuo artimesnis tas ryšys, tuo blogiau demokratijai. Idealiu atveju norėtųsi, kad verslas uždirbinėtų pinigus, o žiniasklaidos verslas veiktų nepriklausomai nuo didžiųjų verslų.
Jūsų užduodami klausimai, keliamos grėsmės yra natūralios. Kai į žiniakslaidos verslą ateina nauji savininkai, jų intensijos gali būti arba labai aiškios, arba visiškai “išplaukę”. Ir vienu, ir kitu atveju mes turime atlikti tam tikrą “rentgeną” – ar iš tikrųjų taip yra, kaip sakoma. Ar tie verslo subjektai neturi kažkokių politinių ambicijų, ar patys kur nors nedalyvauja politiniuose procesuose? Praktika rodo, kad šiandien didžiojo verslo santykiai su politikais labai dažnai kelia mažų mažiausiai rimtų dvejonių. Jūsų atveju ir man kyla daugiau klausimų, nei turiu atsakymų. Ir aš, kaip žurnalistas, turiu žiūrėti kritiškai į verslininkų ir politikų kalbas. Man asmeniškai žurnalistas yra labiau patikimas nei redaktorius ir dar labiau patikimas negu savininkas. O ką bešnekėti apie valdžios pinigus? Valdžios pinigai seniai Lietuvos žiniasklaidą yra ištvirkinę visom prasmėm. Pernelyg dideli pinigai natūraliai padidina priklausomybę. Kai tu negauni pinigų, o gauna kiti – nieko kito nebelieka, tik būti pernelyg kritiškam arba turėti galvos skausmą, kaip išgyventi nelygios konkurencijos sąlygomis. Trečias dalykas – jungimas mažų, nelabai sėkmingai veikiančių žiniasklaidos priemonių, yra natūralus, rinka Lietuvos maža ir ji toliau mažėja. Man mistika, kad tiek daug leidinių Lietuvoje dar išsilaiko. Jūsų rajonas man buvo visada taip pat mistiškas. Medijų skaičių Anykščių rajone paaiškinti gali nebent tuo, kad Anykščiai – raštingų žmonių kraštas, raštingi, vadinasi, ir skaitantys. Kaune, Klaipėdoje žiniasklaida vos vos gyvena. O Anykščiuose, jeigu visi dar veikiat ir dar nenuostolingai, tai man jau kosmosas.
Kai medijos atsiranda tik iš politinių intencijų – iškrypimas. Labai gerai kabutėse turėti viską po ranka – pinigų, valdžią ir dar žiniasklaidą. Tada valdai viską.
Nenoriu sakyti negražių žodžių, bet tie, kas taip mąsto, yra dvidešimto amžiaus iškasena. Jeigu negėda būti Stalino arba Hitlerio vaidmenyje ar truputėlį pakrypusiomis dešimto dešimtmečio žaliašvarkio ar raudonšvarkio oligarcho suvokimo lygmenyje…. Kontroliuoti viską – valdžią vietinę, versliuką ir dar žiniakslaidą. Apsigynimui arba užpuolimui… Tas požiūris dar nedingo, nes turime žmonių iš to amžiaus – „verslinykų”, politikierių ir tokių žiniasklaidininkų. Tokių, kurie su žurnalistika nieko bendro neturi, bet yra tikri žiniasklaidininkai…   
V. Trinkūnas, kiek žinau, turėjo interesų ir politikoje. Bet jo intencija sukurti alternatyvą vienai gerai žinomai Druskininkų personai buvo graži. Tik kyla klausimas, ar jo žiniasklaidos priemonės skirtos visoms ar tik vienai alternatyvai? Įvairovė dažnai suvokiama, kad mano mėgstama politinė kryptis ir bus ta įvairovė.
Ta tavo politinė jėga šiandien pozicijoje, rytoj – opozicijoje, o medijos taip per rankas negali leisti.”