Žaislų muziejuje galima pamatyti, kokio ilgio buvo mamutuko plaukai

Pačiame Vilniaus centre, Šiltadaržio gatvės antruoju numeriu pažymėtame name, įsikūręs Žaislų muziejus čia veikia dar visai neseniai.  2012 metais jis atidarytas archeologo, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo Povilo Blaževičiaus ir jo žmonos Indrės Jovaišaitės – Blaževičienės. Plačiau apie Žaislų muziejų, kur ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems pristatoma Lietuvos žaislų istorija nuo Akmens amžiaus iki mūsų laikų, ,,Anykštai“ papasakojo muziejaus ekskursijų vadovė Vytautė Žuravliovaitė.

Muziejaus atsiradimą lėmė
ilgi tyrinėjimai

,,Muziejuje dirbu dar visai neseniai, tačiau jau žinau, kad jo istorija labai graži :  įkūrėjai- vyras ir žmona (Povilas ir Indrė Blaževičiai),abu domisi kultūra bei istorija , tai stengiasi perduoti ir savo vaikams. Daug keliaudama po užsienį pora su savimi kartu veždavosi vaikus ir, žinoma, stengdavosi, kad ir jiems nebūtų nuobodu. Matydami, kad Lietuvoje nėra žaislų muziejaus , taip pat stinga kultūros įstaigų, kurios lavintų ir vaikus ir jų tėvelius, vietų šeimai, kur galėtum ne tik smagiai praleisti laiką su vaikais, bet ir sužinoti šį tą naujo, Blaževičiai sumanė Žaislų muziejaus idėją. Taip pat reiktų paminėti, kad būtent tuo metu P. Blaževičius rašė savo daktaro disertaciją apie seniausius Lietuvos žaislus. Iš disertacijos gimė ir knyga ,,Seniausieji Lietuvos žaislai“, kurią galima įsigyti ir muziejuje. Na, o po didžiulio įdėto darbo 2010 metais buvo įsteigta Žaislų muziejaus viešoji įstaiga- 2012 muziejus atvėrė duris lankytojams. Ekspozicija yra vis atnaujinama, plečiama.

Nuo vilkelio iki lėlių iš
porceliano

,,Muziejuje vaizduojamos trys temos –  Akmens amžiaus,Viduramžių ir XX-oamžiaus žaislai. Salėse- per dešimt metų sukaupti įvairūs eksponatai – orginalai, kopijos bei rekonstrukcijos, kurias galima liesti, vartyti, apžiūrėti : toks muziejaus tikslas – ne tik parodyti žaislus, bet ir leisti lankytojams patiems su jais pažaisti. Pirmojoje, Viduramžių salėje, esančios žaislų reprodukcijos vaizduoja 500 – 700 metų senumo žaislus. Čia yra ir lankų,  švilpukų, vilkelių.. Antrojoje salėje, skirtoje Akmens amžiui, – pagaliukais galima pabandyti užkurti ugnį, apžiūrėti molio dirbinius,  o trečiojoje salėje eksponuojami žaislai ypač kelia sentimentus vyresniajai kartai – ten dažnas  tėvų ar senelių gali pamatyti savo vaikystės žaislus. Taip pat visai netrukus planuojame atidaryti ir ketvirtąją salę, kuri bus skirta Lietuvos etnografijai. Pati labai laukiu šios ekspozicijos, nes atrodo, kad ji bus tikrai itin įdomi ir jauki,“ – apie muziejaus ekspoziciją pasakojo V. Žuravliovaitė.

Ekskursija prasideda žaidimu

Vos pravėrus muziejaus duris, kyla įspūdis,kad patekai į vaikų darželį  ar mokyklą – spalvotos sienos, išpieštos pelėdomis, gėlytėmis ir medžiais, nerimastingi nekantrių kojyčių keliami garsai ir džiaugsmingi vaikų šūksniai… Muziejaus edukatorė Vytautė Žuravliovaitė sakė, kad atėjusius lankytojus, kurie būna labai įvairaus amžiaus, pirma kviečia pasižvalgyti ir susipažinti su dviem  muziejaus pradžioje esančiais populiariais pasaulyje žaidimais: ,,Taip kviečiame lankytojus pajusti muziejaus dvasią – pirmasis žaidimas, pavadinimu ,,Sūris“, yra kilęs iš Belgijos. Žaidimo esmė – tvirtai suėmus rankenėles, pririštas siūlais prie didelės medinės lentos su skylėmis, kelti siūlu kamuoliuką, kol bus pasiektas lentos viršus  –,, taip išlaisviname viršuje, pilyje, kalinčią princesę“, – pasakojo edukatorė su mama į muziejų atėjusiai mergaitei – ,,Antrasis- pusiausvyros žaidimas ,,Ekvilibris“- ragina pasitelkti komandos dvasią ,išlaikyti balansą dedant kubelius ant apvalios plokštės, horizontaliai pakabintos ant medinio rėmo.“

Vilkelio istorija
siekia 3000 metų

,,Pirmojoje salėje eksponuojami seniausi Lietuvos žaislai – tai, ką matote čia, yra 10 metų sunkaus ir širdingo darbo. Mano nuomone ,seniausias ir labiausiai Lietuvą atspindintis daiktas – vilkelis. Kai dalyvaujame parodose, kur reikia pristatyti Lietuvą, lietuvišką žaislą, labai lengva panaudoti vilkelį. Šis žaislas Europoje atsirado IX – X amžiuje prieš Kristų,  o Lietuvoje išplito kiek vėliau – XIV – XV amžiuje. Vaikams per ekskursijas siūlome susiskirstyti į komandas, sutūpti aplink lankus ir paleisti savo vilkelius. Laimėtojas, žinoma, yra tas, kurio vilkelis sukasi ilgiausiai,“ – apie keletą tūkstantmečių gyvuojančią žaislų tradiciją pasakoja muziejininkė. V. Žuravliovaitė sakė, jog panašiu principu veikia ir dabar labai populiarus žaislas ,,fidget spinner“- sukutis, sukamas  rankomis.

Nustemba, kad Akmens amžiuje
taip pat buvo vaikų

,,Įėjus į Akmens amžiaus salę, mėgstame lankytojų paklausti, kaip jie mano, ar Akmens amžiuje, taip seniai, irgi buvo vaikų. Daugelis paklaustųjų sutrinka – atrodo, jog Akmens epochoje  tik stingdė šaltis, šlaistėsi mamutai – daugiau nieko. O pasirodo – buvo ir toks nuostabus dalykas, kaip žmogus ir žmogaus vaikai. Šia ekspozicija stengiamasi parodyti, kaip žmonės gyveno anksčiau, kokioje aplinkoje augo vaikai palyginus su šiais laikais. Šioje ekspozicijoje lankytojai gali sudėlioti skirtingų formų puodus, pabandyti smėlyje atpažinti gyvūnų pėdsakus, išmėginti ugnies uždegimo lanką. Dažnai paplitusi nuomonė, kad ugnį galima įžiebti tik vienu būdu – su titnagu, tačiau žmonės buvo sumanūs visais laikais ir nuolat galvojo, kaip pasilengvinti darbą – pirma trynė pagaliukus vieną į kitą su šiek tiek pakurų ar plunksnų, o paskui sumąstė trynimui panaudoti lanką. Taip pat šioje salėje galima pamatyti ir animacinį filmuką apie mamutų medžioklę. Kadangi muziejus skirtas įvairaus amžiaus lankytojams, stengiamės, kad ir patys mažiausieji nenuobodžiautų – galėtų paliesti eksponatus, pabandyti suprasti. Štai viena linksmiausių dalių –  mamuto plauko ilgio matavimas : priėjus prie didelės mamuto imitacijos galima timptelti jam už uodegos ir pažiūrėti, kokio ilgio jis buvo,“ – pasakojo edukatorė. Tiesa, muziejuje galima pamatyti tik kokio ilgio buvo mažo mamuto keteros plaukai, na, o didelio mamuto ketera turbūt būtų visos Akmens amžiaus ekspozicijos salės ilgio..

Už kapeiką galima pažaisti
stalo futbolą

XX amžiaus žaislų salė dedikuota ne tik mažiesiems lankytojams, bet ir juos lydintiems suaugusiesiems – čia eksponuojama daugybė dar visai neseniai naudotų žaislų. Vieni iš įdomesnių eksponatų – ledo ritulio, krepšinio, stalo futbolo stalai, laivų mūšio žaidimų aparatai. Pastarieji gali būti žaidžiami įdėjus rusišką kapeiką – muziejuje eksponuojami orginalūs sovietmečio žaislai. ,,XX amžius pasauliui buvo skaudus – Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, Geležinė uždanga – šie įvykiai stipriai paveikė ir žaislų pramonę, kadangi žaislai pradėti laikyti prabangos preke. Vėliau, padėčiai po karų stabilizavusis, rinka vėl atgijo – žaislai  pradėti gaminti iš naujų – sintetinių – medžiagų, tokių kaip plastikas,“ – apie žaislų gamybos pokyčius XX  amžiuje pasakojo V. Žuravliovaitė.

Lipdyti iš vaško muziejuje
mokosi ne tik vaikai, bet ir
suaugusieji

Žaislų muziejuje vykdoma net 11 edukacinių užsiėmimų :vilkelių dirbtuvės, archeologijos pamokos, lėlių dirbtuvės, vaškinių figūrėlių lipdymo pamokos ir kt. Muziejaus edukatorė pasakojo, jog kartą edukacine veikla muziejuje užsiėmė ir suaugusieji- teisės ekspertų kolektyvas, susidomėjęs, ką galima pagaminti iš taip vadinamojo Lietuvos ,,aukso“. ,,Labai smagi jaunojo archeologo edukacinė programa – vaikai gauna smėlio pripildytus indus su juose paslėptais radiniais, archeologo įrankius ir tada gali atkapstyti tam tikrus objektus. Na o tada edukacijos dalyviai gauna tam tikrus lapus su duomenimis, kur gali registruoti, kokius dalykus rado savo ,,perkasoje“, kurio amžiaus yra šie radiniai. Dažniausiai programas renkasi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, tačiau muziejaus įkūrėja  pasakojo, jog kartą, Darbo dienos proga, muziejuje lankėsi ir teisininkų kolektyvas,“ – apie edukacines programas pasakojo edukatorė.

Vaikai dažnai būna
nuovokesni nei tikimasi

,,Man pačiai dirbant Žaislų muziejuje buvo labai įdomu pamatyti ir suprasti, kokie iš tiesų protingi ir nuovokūs yra vaikai – ekskursijų metu vaikams stengiamasi uždavinėti įvairius su ekspozicija, žaislais susijusius klausimus, kad  jiems būtų įdomiau klausytis ir lengviau prisiminti. Iš pradžių nesitikėjau, kad vaikai žinos, iš ko, pavyzdžiui, buvo gaminamas lankas– o jie vienbalsiai šaukia, jog iš lazdyno,“ – apie darbą muziejuje pasakojo V. Žuravliovaitė, o paklausta ,ar po mokyklinukų ekskursijų nebūna sunku susitvarkyti ir grąžinti eksponatų į jų vietas, mergina šypsojosi, sakydama, jog didžioji dalis lankytojų laikosi muziejaus taisyklių ir stengiasi žaislus grąžinti į jų vietas.

Šahmatų įdomybės

Šachmatais Lietuvoje žaidė ir viduramžiais. Tai vienas seniausių stalo žaidimų, kurio atsiradimui ir raidai skiriamas ypatingas senųjų pramogų tyrinėtojų dėmesys. Šachmatų protėvis – tai žaidimas čaturandža, atsiradęs IV – V a. Indijoje. Čaturandža buvo žaidžiama keturiese, poromis( du prieš du) prie 64 langelių lentos. Kuria figūra žaidėjas,, vaikščios‘‘, nulemdavo stačiakampis kauliukas. Apie VI a. šis žaidimas virto šachmatais – dviejų žaidėjų žaidimu, žaidžiamu 32 figūromis. Šiuo metu Lietuvos archeologijoje žinomos keturios šachmatų žaidimo lentos ir daugiau nei 50 šachmatų ar jų dalių, datuojamų XIV – XVIII amžiumi. Iš kaulo, rago, medžio ar akmens padarytų šachmatų figūrėlių dažniausiai randama pilių arba miestų kultūriniuose sluoksniuose.

Lėlių istorija

Seniausios lėlės, datuojamos apytiksliai 2000 metų prieš mūsų erą, rastos senovės Egipte ir Babilonijos karalystėje. Jos buvo gaminamos iš alebastro (gipso atmainos), medžio ar molio. Lietuvoje rastos seniausios lėlės datuojamos XV – XVII a. Beveik visos jos pagamintos iš molio, tik viena -iš vaško. Nuo pat Viduramžių lėlės buvo gaminamos iš molio, šiaudų, skudurėlių bei kitų pigių medžiagų. XIX a. gamybai imtas naudoti porcelianas, popierius bei įvairiausi kompoziciniai mišiniai. Nuo XIX a. II pusės iki XX a. vidurio be įprastinių medžiagų lėles gamino ir iš pigaus, bet labai degaus plastiko – celiulioido. Apytiksliai nuo 1940 metų pradėta eksperimentuoti ir su įvairiais kitais kietais plastikais. Nuo 1950 – 1960 metų imtasi lėlių gamybos iš gumos, porolono, vinilo, polietileno ir įvairiausių kitų, tiems laikams modernių medžiagų.

Primityvūs muzikos
instrumentai

Žaislų muziejuje eksponuojami ir pirmieji, primityviausi, muzikos instrumentai. Archeologinių tyrimų metu Lietuvoje iki šiol rasta dviejų rūšių muzikos žaislų – idiofonų (saviskambių) ir aerofonų (pučiamųjų) grupių muzikos žaislų. Tai dambreliai, ūžynės, fleitos be švilpuko ir švilpukai. Pavyzdžiui, ūžynės – patys archajiškiausi ir paprasčiausi muzikiniams žaislams priskiriami radiniai. Surastos ūžynės dažniausiai yra padarytos iš kiaulės arba paukščio kojos kauliuko, išgręžus jo viduryje vieną skylutę. Įsukant ūžynę virvele, perverta per skylutę, išgaunamas burzgimą ar ūžimą primenantis garsas. Seniausios Lietuvoje rastos ūžynės datuojamos I – III a., tačiau ir XX a. viduryje jomis dar vis buvo žaidžiama.

Muziejaus darbo laikas  ir bilietų kainos

Nuo spalio 1-os iki balandžio 31 – os muziejus dirba antradieniais – ketvirtadieniais nuo 14 iki 18 valandos, penktadieniais – nuo 14 iki 20 valandos, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 11 iki 16 valandos. O darželiams ,mokykloms bei grupėms ekskursijos antradieniais – penktadieniais vyksta nuo 9 iki 14 valandos. Birželio – rugsėjo mėnesiais muziejus dirba antradieniais nuo 12 iki 20 valandos, trečiadieniais – penktadieniais nuo 12 iki 18 valandos, o šeštadieniais – nuo 11 iki 16 valandos. Bilietai suaugusiesiems kainuoja 4 eurus, vaikams iki 2 metų įėjimas nemokamas, vaikams nuo 2 iki 18 metų, studentams, senjorams ir neįgaliesiems  – 3 eurus, o daugiavaikėms šeimoms (nuo 5 asmenų)– po 2,5 euro.