Opoziciniai liberalai sako dar kartą sieksiantys įtikinti Seimą švelninti atsakomybę už lengvųjų narkotikų vartojimą ir platinimą nedideliais kiekiais. Be to, norima aiškiau apibrėžti ir diferencijuoti atsakomybę už skirtingo masto ir skirtingų rūšių psichotropines, narkotines medžiagas.
„Bausmės neadekvačios, neproporcingos. Jos neprimena civilizuotų Vakarų valstybių praktikos“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė spaudos konferenciją surengusi Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Aušrinė Armonaitė.
Anot parlamentarės, dar kovo mėnesį Seimui liberalai siūlė priimti įstatymų pataisas, numatančias panaikinti baudžiamąją atsakomybę už mažo kiekio disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, perkeliant ją į Administracinių nusižengimų kodeksą. Tačiau tuomet projektui nepritarta, pataisos grąžintos iniciatoriams tobulinti.
Šį kartą, pasak A. Armonaitės, patobulintos pataisos, kurias žadama registruoti artimiausiu metu, bus dar labiau išplėstos siūlant „labai aiškiai atskirti atsitiktinį proginį pasidalijimą, nuo stambaus organizuoto platinimo“. Parlamentarė viliasi, kad šįkart pavyks sutelkti didesnę paramą Seime.
Nuo šių metų sausio įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, žmonėms, pas kuriuos randamas kad ir labai nedidelis kiekis kanapių ar kitų narkotikų, gresia tik baudžiamoji atsakomybė. Pasak A. Armonaitės, policijos duomenimis, nuo metų pradžios pradėta per 800 ikiteisminių tyrimų, daugiau nei pusės jų atveju taikytos kardomosios priemonės.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas vardijo ir kitas, jo požiūriu, įstatymų spragas: „(…) Mes matome, kad įstatymai, kurie numato atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nėra nuoseklūs ir nėra logiški. Pavyzdžiui, gal net ne visi žino, kad asmuo, kuris įgijo, laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau jei tas pats žmogus spėjo narkotines medžiagas suvartoti – kanapes surūkyti ar praryti amfetamino tabletę, jam jau baudžiamoji atsakomybė netaikoma. Jis baudžiamas administracine tvarka. Tai kokį signalą mes siunčiame žmonėms, kurie vienokiu ar kitokiu būdų priklausomi nuo narkotinių medžiagų? Gavai tas medžiagas, kuo greičiau suvartok.“
Teisėjų bendruomenė, anot A. Cinino, diskutuoja ir dėl kitos įstatymo normos – nepakankamo atsakomybės už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis diferencijavimo.
„Jei išplatinamas vienas gramas tų pačių kanapių, asmeniui, išplatinusiasm šias medžiagas, gresia atsakomybė – laivės atėmimas iki aštuonerių metų. Tačiau jei išplatinama pusė kilogramo kanapių, jam gresia atsakomybė iki 10 metų. Ar tai didelis, ar pakankamas skirtumas? (…) Mano įsitikinimu, baudžiamoji atsakomybė už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis pas mus yra drakoniška“, – svarstė A. Cininas.
Jo nuomone, įstatymai turėtų aiškiai atskirti atvejus, kai narkotikai platinami siekiant savanaudiškų tikslų, o kada – tiesiog pasidalijami su draugais.
Teisėjas kiek anksčiau viešai yra kritikavęs ir prieš mėnesį įsigaliojusias Baudžiamojo kodekso pataisas, kad bausmės atidėjimas nebegali būti taikomas žmonėms, padariusiems sunkius nusikaltimus.
Tarp šių nusikaltimų, už kuriuos numatoma laisvės atėmimo bausmė, yra ir narkotikų platinimas, baudžiamas nuo 2 iki 10 metų nelaisvės, bei narkotikų kontrabanda, baudžiama nuo 3 iki 10 metų nelaisvės. Tačiau po šiuo apibrėžimu patenka ir tie atvejai, kai narkotikai platinami draugų grupėje, dalijantis marihuanos „suktine“ ar atsisiunčiami vos keli gramai narkotinių medžiagų.
Prezidentūra: įstatymo pataisos netrukdo teismams taikyti išimčių
Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba komentare BNS pirmadienį nurodė, kad šios pataisos netrukto teismams išimtiniais atvejais skirti švelnesnių bausmių.
„Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis sugriežtinta atsakomybė už korupciją ir kitus sunkius nusikaltimus, padidintos piniginės baudos už visas nusikalstamas veikas, parengtos remiantis Europos šalių praktika ir EBPO rekomendacijomis. Šie įstatymo pakeitimai netrukdo teismams išimtiniais atvejais paskirti švelnesnę nei numatyta įstatyme bausmę net ir asmeniui, padariusiam sunkų nusikaltimą“, – teigiama šalies vadovės spaudos tarnybos komentare.
Panašius argumentus praėjusią savaitę BNS vardijo ir Generalinės prokuratūros atstovai.
Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša priminė, kad Baudžiamajame kodekse lieka nuostata, leidžianti skirti švelnesnę bausmę nei numatyta.
Anot jo, Baudžiamasis kodeksas nesurišo teisėjams rankų ir šie toliau gali taikyti švelnesnes bausmes: 54–asis Baudžiamojo kodekso straipsnis numato, kad „jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę“. Todėl prokuroras mano, kad naujosios pataisos nepalies žmonių, kurių nusikaltimai buvo vienkartinės klaidos, tačiau įpareigos teismus griežčiau bausti rimtus nusikaltimus padariusius asmenis.
M. Jovaišai neteko girdėti, kad „suktinuke“ pasidalinusius draugus nuteisus lygtinai, prokurorai reikalautų griežtesnės bausmės.
Tačiau A. Cinino teigimu, įstatymų paskirtis – pirmiausia aiškiai apibrėžti taisykles, atsakomybes.
„Dabar turėsime gražų būrį jaunimo, kuriems pagal prokurorų siūlymus reikės irgi taikyti išimtis. Tai aš norėčiau retoriškai paklausti, ar įstatymas yra įstatymas, ar išimtis yra įstatymas? Ir ko žmonėms reikia – ar aiškių įstatymų, ar išimčių, kažkokios malonės, kuri taikoma ar netaikoma priklausomai nuo prokuroro ar teisėjo nuomonės. Tai, ką kalba prokurorai yra laikinas sprendimas, bet ne išeitis. Išimtis negali būti įstatymas“, – pirmadienį kalbėjo teisėjas A. Cininas.
Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis sugriežtinta atsakomybė už korupciją ir kitus sunkius nusikaltimus, padidintos piniginės baudos už visas nusikalstamas veikas, parengtos remiantis Europos šalių praktika ir EBPO rekomendacijomis.
