„Ar kremuotų mirusiųjų pelenai nesusimaišo?, „Kaip žinoti, kad kremuojant artimąjį kaimyninėse šalyse grąžins būtent mano artimojo pelenus?“, „Kodėl Lenkijos krematoriumas urną su pelenais atiduoda po pusvalandžio, o Kėdainių krematoriume reikia laukti beveik 3 valandas?“ – tokių ir panašių klausimų vis dar kyla Lietuvos gyventojams, kai kalbama apie mirusiųjų laidojimą kremuojant. Tad į ką reikėtų atsižvelgti ir ką būtina žinoti, jog ištikus nelaimei artimieji galėtų jaustis ramūs dėl paslaugos patikimumo, o dvejonės netrikdytų ramaus ir pagarbaus atsisveikinimo?
„Suprantama, netekus artimojo galvoti apie laidotuvių procesus nėra nei laiko, nei noro, nei jėgų. Norisi tiesiog ramiai ir gražiai atsisveikinti su mirusiuoju. Nors kremavimo paslaugas Lietuvoje teikiame jau daugiau nei penkmetį, vis dėlto, apie kremavimo procesą sulaukiame gana nemažai apipintų mitais klausimų. Neabejoju, kad žinant šio laidojimo būdo niuansus iš anksto ir nebijant bet kokių dominančių klausimų klausti paslaugų teikėjo, bus daugiau galimybių ramiai atsisveikinti“, – sako ritualinių laidojimo paslaugų centro „Rekviem“ atstovė Agnė Verbickienė.
• Kremavimo trukmė. Visas kremacijos procesas – nuo palaikų įkėlimo į įrenginį iki kapsulės ar urnos su pelenais atidavimo – trunka 2,5-3 valandas. Jeigu procesas įvyko greičiau, tuomet išties galima suabejoti, ar viskas buvo įvykdyta tinkamai ir kokybiškai.
• Garantija ir saugumas. Žmonės kartais baiminasi, kad kremuojant palaikus pelenai nebūtų sumaišyti. „Jeigu įmonė turi tinkamą, sertifikuotą kremavimo įrenginį, atitinkantį visus reikalavimus, o procesas atliekamas tinkamai, pelenų sumaišyti neįmanoma jokiais būdais – nei teoriškai, nei praktiškai“, – pastebi A. Verbickienė. Garantiją dėl paslaugos kokybės užtikrina pats kremacijos procesas, vykstantis 3 etapais, kuriuos privalo skirti specialūs vartai.
Pirmojo etapo metu karstas su velionio palaikais įkeliamas į kremavimo įrenginį, kuriame kremavimas vyksta daugiau kaip 800 laipsnių temperatūroje. Tokioje temperatūroje sudega ir karstas. Antrasis etapas prasideda po valandos – jame organinės medžiagos virsta neorganinėmis, nelieka jokių karsto likučių. Paskutiniame, trečiajame kremavimo proceso etape, kremuoti palaikai atvėsinami ir išvalomi specialiu įrenginiu. Išvalymas reiškia, kad pašalinami karsto vinys, metalinės puošmenos, jei velionis turėjo – įvairūs protezai ir pan. Ir tik po šių trijų etapų pelenai supilami į šviesai ir skysčiams nepralaidžią kapsulę. Tad jeigu kremavimo paslauga atlikta būtent taip – galite būti užtikrinti, jog viskas padaryta teisingai.
• Kremavimo procesas filmuojamas. Siekiant užtikrinti saugumą, tinkamą paslaugų atlikimą, kremavimo patalpoje turėtų veikti vaizdo stebėjimo kameros, o pats procesas turėtų būti filmuojamas. Būtent dėl to visuomet galite prašyti įrašyti mirusiojo įkėlimo į kremavimo įrenginį procesą į skaitmeninę laikmeną.
• Galimybė kremavimo procesą stebėti gyvai ar nuotoliniu būdu. Tam, kad būtumėte visiškai ramūs dėl kremavimo proceso saugumo, galite prašyti galimybės stebėti procesą. „Velionio artimiesiems turi ir gali būti sudarytos galimybės stebėti procesą operatoriaus kompiuterio ekrane ar per technologinį langelį“, – atkreipia dėmesį „Rekviem“ atstovė. Neturintys galimybių atsisveikinti su mirusiuoju krematoriume, turi teisę prašyti virtualios atsisveikinimo stebėjimo paslaugos. Tokiu būdu artimiesiems suteikiami individualūs prisijungimai stebėti internetu mirusiojo palydėjimą, įkeliant į kremavimo įrenginį.
• Kremacijos procesas – dokumentuojamas. Bet koks žingsnis, susijęs su kremavimo procesu, turi būti fiksuojamas. Joks technologinis procesas negali likti nepastebėtas. Tam turi būti pasitelkiama nepertraukiama monitoringo programa, veikianti 24 val. per parą. Tokiu būdu pagrindiniai parametrai nuolat fiksuojami ir skaitmenizuojami tiek krematoriumo programinėje įrangoje ir kremavimo įrenginio gamintojo atstovybėje. Tokia sistema užtikrina, kad į aplinką patenkantis technologiniame procese susidarantis teršalų kiekis atitiktų ES ir Lietuvos aplinkosaugos reikalavimus.
3 patarimai, ką būtina žinoti, jeigu kremuojama kitoje šalyje
Norint artimojo palaikus kremuoti ne Lietuvoje, be aukščiau išvardytų dalykų, kurių tikrai galite reikalauti, kad įsitikintumėte, jog kremavimo paslauga atlikta tinkamai, reikėtų atkreipti dėmesį į dar kelis:
• Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, norint artimąjį kremuoti kitoje šalyje ir išvežti palaikus, reikia turėti vadinamą „mirusiojo pasą“ – laissez-passer. Jį gauti nesudėtinga ir trunka tik vieną darbo dieną – tereikia išsiimti iš Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (NVSC). Ir tai galima padaryti nemokamai. Šį dokumentą privaloma vežtis kartu su velionio palaikais.
• Antra, prieš išvežant velionis karste turi būti apžiūrėtas, o pats karstas – užplombuotas. Tai atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos centro darbuotojas.
• Ir trečia, jeigu artimąjį vežate kremuoti į Lenkiją – neišlaidaukite itin brangiam karstui, mat ten esantys krematoriumai velionius kremuoja popieriniuose karstuose. Kaip alternatyva yra siūloma pirkti ir natūralų medinį karstą, o Lietuvoje mėgstami puošnūs lakuoti karstai yra grąžinami. Taip yra todėl, kad kaimyninėje šalyje veikiantys krematoriumai neturi valymo įrenginių, o kremuojant su lakuotu, puošniu karstu, į orą išmetamas taršos kiekis viršytų nustatytus ES normatyvus.
59305 973606Some really quality weblog posts on this web site, saved to fav. 155165
205579 918488We dont trust this amazing submit. Nevertheless, I saw it gazed for Digg along with Ive determined you could be appropriate so i ended up being imagining within the completely wrong way. Persist with writing top quality stuff along these lines. 394264