
Nekilnojamojo turto sityje dirbantis žinomas šalies verslininkas Arvydas Avulis išsakė mintį, kad XXI amžiuje matoma tendencija, kad žmonės iš mažesnių miestų keliasi gyventi į didesnius miestus. Todėl į tai reikia žiūrėti ramiai. „Man šiurpą kelia kalbos apie regionų gaivinimą ir finansavimą. Vėl ištaškysime milžiniškus pinigus, o žmonės vis tiek sakys, kad nori važiuoti į didesnį miestą“, – kalbėjo verslininkas.
Anykščių rajonas jau tvirtai įsirašė prie sparčiausiai nykstančių rajonų. Nykimo nestabdo net europinių pinigų investavimas.
„Anykšta“ klausia, kaip manote, ar Anykščiai gali įgauti antrą kvėpavimą ir vėl imti augti, jei taip, ką reikėtų daryti, kuria kryptimi nukreipti pastangas? O gal iš tiesų reikia pripažinti, kad A. Avulis sako žiaurią tiesą?
Lukas PAKELTIS, Anykščių rajono tarybos narys, liberalas:
– Nesakyčiau, kad situacija yra beviltiška, bet ji tikrai kelia nerimą ir šiandieninių veiksmų kontekste ji nepanašu, kad galėtų gerėti. Tai labiausiai neramina.
Visų pirma, keliu klausimą, kas bus, kai dabartinė penkiasdešimtmečių karta taps pensininkais? Kas liks regionuose dirbti. Jaunimo, kuris grįžta, tikrai nėra daug ir tai yra iššūkis.
Ką galime daryti? Turėtų būti strateginis tikslas, kaip Seime pasirašomi nacionaliniai susitarimai, savivaldybės lygmeniu, kad visiems politikams, kurie yra ar nėra valdžioje, pagrindinis tikslas turi būti išsaugoti Anykščius ir juos padaryti gyvybingus. Susitarimas mums reikalingas tam, kad suvoktume, kas yra iššūkis, problema numeris vienas. Investicijų politikos rezultatus, kad šiandien važiuojam ir kalbamės dėl investicijų, pamatyti galim tik po kokių ketverių ar penkerių metų. Apčiuopiamo rezultato rinkėjui šiandien ir dabar turbūt nepavyks parodyti, todėl reikia tęstinumo.
Kitas dalykas, kad savivaldybių asociacija turėtų siekti žymiai didesnio savarankiškumo savivaldai, kad savivaldybės turėtų realius instrumentus skatinti investicijoms per mokesčius, paprastesnį dokumentų tvarkymą, kad būtų reali savivalda, plius geranoriškumas – verslas turi žinoti, kad yra laukiamas, o ne engiamas. Ar apie Anykščius taip girdisi? Tai turėtų būti prioritetas, o šiandien tokių prioritetų iš viso nėra. Taryboje esu nuo 2011 metų ir visada sakau – pagrindinis tikslas yra išlikti Anykščiams, jis turi būti visus vienijantis uždavinys. Jei žmonės išvažinės, tai nebeliks net kas dirba. Tada tikrai čia verslas neinvestuos. Anykščiai yra unikalūs tuo, kad jaunos šeimos čia norėtų gyventi, šiame kontekste viskas yra neblogai, bet darbo kontekste – negerai, yra daug pavojingų situacijų. Tonas turėtų prasidėti nuo valdžios, o mūsų valdžia miega. Galvoja apie pilį. O kito kelio nėra, jei viską paliksi savieigai, Avulis bus teisus. Anykščiai susitrauks iki kokių penkių tūkstančių gyventojų, geriausiu atveju tapsim kažkuo panašūs į Birštoną.
Jau dabar yra iššūkių su darbuotojais. Nėra taip lengva jų rasti, nes geresnių darbuotojų, kurie konkurencingi, trūksta ir aplinkiniuose rajonuose. Žinau aibes anykštėnų, kurie važinėja tiek į Uteną, tiek į Panevėžį. Jei dabar reikėtų rasti 20 – 30 geros kvalifikacijos darbuotojų bet kuriame sektoriuje, jau dabar būtų beprotiškai sudėtingas iššūkis. O jei reikėtų 200-300? Jie staiga neatsirastų, o jei atsirastų, tai kitų įmonių sąskaita. Jei ir ateitų didelės investicijos, tikrai iškiltų ši problema. Tai akivaizdu pakalbėjus su bet kuriuo gamybininku. Bet tai yra visame pasaulyje… Tačiau, jei žmonės važiuoja į didmiesčius, dalis lieka gyventi už jų ribų. Net jei 70 procentų žmonių norės gyventi didmiesčiuose, tarp tų, kuriems to nereikia, Anykščiai turėtų būti pasirinkimas numeris vienas.