Daugelio mūsų tautiečių kasdienis lėkštės turinys yra gerokai nutolęs nuo mitybos piramidės rekomendacijų. Statistinis lietuvis mėgsta pavalgyti riebiai, o į vaisius, daržoves ir grūdinius produktus žiūri gana atsainiai. Daugelio mūsų tautiečių kasdienis lėkštės turinys yra gerokai nutolęs
nuo mitybos piramidės rekomendacijų. Statistinis lietuvis mėgsta
pavalgyti riebiai, o į vaisius, daržoves ir grūdinius produktus žiūri
gana atsainiai.
Kaip Eltai teigė Valstybinio aplinkos sveikatos centro Mitybos skyriaus
vedėja medicinos mokslų daktarė Roma Bartkevičiūtė, vidutinis mūsų
tautiečių su maistu gaunamos energinės vertės kiekis nešokiruoja,
tačiau tai, iš kokių produktų mes jį gauname, verčia sunerimti.
Kaip atskleidė 2007 metais tuometinio Respublikinio mitybos centro
atliktas faktinis mitybos tyrimas, statistinė lietuvė vidutiniškai per
dieną su maistu gauna 1800 kilokalorijų, lietuvis – apie 2450
kilokalorijų.
Pasak Valstybinio aplinkos sveikatos centro
ekspertės, didžiausia susirūpinimą kelia tai, kad niekaip neįprantame
vartoti reikiamo kiekio šviežių vaisių, daržovių ir grūdinių produktų.
Tiesa, pasak R. Bartkevičiūtės, šioje sferoje nesame išskirtiniai
Europos Sąjungoje. Daugelyje šalių jų suvartojama nepakankamai.
Minėtų produktų, pagal specialistų rekomendacijas, reikėtų vartoti
daugiausia net kelis kartus per dieną. Tuo tarpu Lietuvoje, faktinio
mitybos tyrimo duomenimis, bent kartą kasdien šviežių daržovių valgo 44
proc. gyventojų. Kas ketvirtas lietuvis prisipažįsta šviežias daržoves
valgantis ne kiekvieną dieną.
"Žmonės buvo klausiami, kaip
dažnai jie valgo šviežių daržovių, neskaitant bulvių. Šios yra įprastas
lietuvių mitybai produktas, taigi jei įskaičiuotume ir valgančiuosius
jas, procentas valgančiųjų šviežias daržoves kasdien išaugtų", –
paaiškino R. Bartkevičiūtė.
Pasak jos, lietuviai valgo
daržovių maždaug tiek pat, kiek ir kitų Europos Sąjungos šalių
piliečiai. Mes jų kasdien suvalgome 142 gramus, o, pavyzdžiui, belgai –
141 gramą.
"Taip pat nereguliariai ir per retai vartojame
grūdinių produktų. Jų taip pat reikėtų gauti kelis kartus per dieną.
Tuo tarpu kasdien vartojantys grūdinių produktų sakė tik 47 proc.
lietuvių, dar apie 12 proc. pasakė, kad vartoja jų kelis kartus per
dieną", – sakė R. Bartkevičiūtė.
Pas mus per dieną suvartojama maždaug apie 120 gramų grūdinių produktų. Jau minėti belgai jų suvartoja apie 260 gramų.
Mitybos ekspertės teigimu, lietuviai tradiciškai per mažai suvalgo ir
žuvies bei jos produktų, bet čia padėtis keičiasi į gera.
"Prieš dešimtmetį vartojome 17-19 gramų žuvies, dabar – jau apie 30
gramų. Du trečdaliai gyventojų žuvį vartoja vieną du kartus per
savaitę. Truputį per retai, bet procentas nėra toks jau mažas. Apie 11
proc. žuvies išvis nevalgo, galbūt dėl alergijos arba dėl to, kad
nemėgsta", – sakė R. Bartkevičiūtė.
Jos teigimu, tradiciškai
mes per daug vartojame mėsos ir produktų, kuriuose yra daug riebalų.
Lietuviai per dieną vidutiniškai suvartoja 180 gramų mėsos, belgai –
124 gramus.
"Per dešimtmetį išaugo augalinio aliejaus ir
sviesto vartojimas, o grynųjų taukų suvartojama mažiau. Margarino
suvartojimas beveik nepakito. Sveikatos požiūriu tokius pokyčius būtų
galima vertinti gerai, bet vis tiek reikia žiūrėti ir bendrą riebalų
suvartojimo kiekį", – teigė R. Bartkevičiūtė.
Ekspertė atkreipė
dėmesį, kad lietuviai valgo per riebiai ir suvartoja per mažai gerųjų
angliavandenių. "Riebalai turėtų sudaryti ne daugiau nei 30 proc.
vidutinio paros maisto davinio energinės vertės, o Lietuvoje šis
procentas siekia 43 proc. O angliavandeniai turi sudaryti ne mažiau 55
proc. nuo paros maisto davinio energinės vertės, o pas mus tesudaro
apie 40 proc. Taigi, mes suvartojame per mažai gerųjų angliavandenių,
kurių yra, pavyzdžiui, grūdų produktuose", – sakė R. Bartkevičiūtė.
Ekspertės teigimu, nors ir nežymius, žmonių požiūrio į maistą pokyčius
jau galima matyti: du kartus padaugėjo asmenų, kurie maistą renkasi
pagal tai, ar sveika, bet jų dalis išliko vis tiek labai maža.
Sveikatos gerinimo tikslu maistą dabar renkasi tik kas penktas
gyventojas, o pagrindiniais maisto produkto pasirinkimo kriterijais
išlieka kaina ir skonis.
Kalbėdama apie tokios mitybos pasekmes
R. Bartkevičiūtė apgailestavo, kad kol kas nepastebimos žymios antsvorį
turinčių žmonių mažėjimo tendencijos. "Labai nežymiai mažėja antsvorį
turinčių moterų, bet per dešimtmetį akivaizdžiai padaugėjo antsvorį
turinčių vyrų", – teigė ekspertė.