Ant Šeimyniškėlių piliakalnio taip ir nepastatyta medinė pilis, atmesta paraiška prisijungti prie UNESCO kūrybinių miestų tinklo, pradėta Anykščių ligoninės restruktūrizacija – naikinami arba sujungiami nepelningai dirbę skyriai, rajono savivaldybės administracijoje – didžiulė kadrų kaita, ištisi skyriai dirba neturėdami nuolatinių vedėjų…
Tai tik labai maža dalis įvykių, kuriuos pastebėjo ir analizavo „Anykštos“ žurnalistai. Metų tekstas, Metų šokas, Metų džiaugsmas, Metų netektis, Metų atradimas ir Metų frazė – prie aprašytų įvykių paskutiniame šių metų laikraščio numeryje grįžo „Anykštos“ žurnalistai.
Linas BITVINSKAS, kalbos redaktorius, žurnalistas.
Metų tekstas. Vieną tekstą išskirti sunku, o štai Vidmanto Šmigelsko pasakojimą apie kelionę „Dešimt tūkstančių kilometrų su našlelėmis“ paminėčiau. Smagu kartu su autoriumi keliauti per Rusiją ir stebėti, kaip ji keičiasi. Žinoma, ir ta subtili ironija, kurią perduoda autorius, suteikia netikėto prieskonio net ir tose vietose, kur atrodytų yra visiškai banali aplinka.
Metų šokas. Metų šokas man buvo Anykščių siekis įšokti į UNESCO kultūros miestų gretas. Taigi, šokome, bet neįšokome.
Nesu prieš svajones, bet man atrodo, kad jos turi būti šiek tiek realistiškesnės. Kitaip galime tapti pajuokos objektu.
Metų džiaugsmas. Paminėčiau kalėdines dekoracijas Anykščiuose. Su šeima pasivaikščiojom ir likau maloniai nustebęs, kaip vis dėlto skoningai papuoštas miestas ir kaip yra ką pažiūrėti. Tai tikrai džiugina.
Metų netektis. Metų netektimi Anykščiams laikau dviejų asmenybių praradimą – tai Aldona Daugilytė ir Vytautas Pupeikis. Šie žmonės man buvo tikrų ir nesiekiančių bet kokiu būdu prisitaikyti žmonių pavyzdys. Beje, reikia paminėti, kad gyvendami jie sugebėjo peržengti asmeninio patogumo ribą ir jų interesas buvo žymiai platesnis.
Metų atradimas. Vaikščiodamas Vilniuje prie Gedimino kalno stebėjau, kaip čia pat prie griūvančio kalno įsisavindami, matyt, kokio projekto lėšas, statybininkai kloja trinkeles, nors kalnas gali dar labiau griūti ir palaidoti jų darbą. Taigi, atradimas nėra iš linksmųjų – man tai primena kolūkinę santvarką, kai protas ir statybos veikė atskirai. Atradau, kad ėjome, ėjome ir niekur praktiškai nenuėjome.
Metų posakis. Šiemet dažniausiai žiūrėdamas į viešąją erdvę kartodavau posakį: „Kokia bloga bebūtų situacija, lietuviai sugeba ją dar pabloginti“.
