Anykščiuose Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) rūpesčiu minint Lietuvos šimtmetį vasario 14-os vakarą surengta istorinė konferencija, skirta iš Užunvėžio kaimo kilusiam Vasario – 16 Akto signatarui Steponui Kairiui paminėti.
Konferencijoje pranešimus skaitė Vilniaus universiteto dėstytojai – istorikas Norbertas Černiauskas ir politologas Liutauras Gudžinskas, kalbėjo Seimo narys, socialdemokratas Juozas Olekas.
„Pasižvalgius po Anykščius atrodo, kad mes labiau mylime Smetoną. Kairys yra pamirštas, nors nėra tokio kito žmogaus, kuris būtų tiek davęs Lietuvai ir Anykščių kraštui, – sakė renginį pradėjęs LSDP Anykščių skyriaus pirmininkas Dainius Žiogelis,- ir dabar salėje nematyti nė vieno rajono vadovo. Tik konservatorius, Seimo narys Sergejus Jovaiša neišsigando socialdemokratų . Kai Lietuvai yra sunku, mes, nepriklausomai nuo to, kokiai partijai priklausome, telkiamės petys į petį, o kai gyvenimas pagerėja, imame draskytis…“
Signataro S. Kairio siekį kurti tautinę, socialiai teisingą, demokratiškai sutvarkytą, pažangią Lietuvos valstybę akcentavo renginyje dalyvavęs LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. „Mes, šiandieniniai socialdemokratai, esame S. Kairio sukurtos partijos tąsa. Modernizuotos S. Kairio idėjos atspindi tai, kur juda socialdemokratai. Mes jį prisimename ir semiamės įkvėpimo“ ,- pakiliai kalbėjo partijos vadovas, pastebėjęs, kad S. Kairio talento ir indėlio į Lietuvos valstybės kūrimą negali paneigti niekas.
„Nesvarbu, kad Vasario 16- tosios Aktas rašytas ne S. Kairio ranka. Svarbu, kieno idėjos įėjo į šį dokumentą“, – sakė iš Kurklių kilęs istorikas N. Černiauskas, beje prisidėjęs, kad Kurklių mokyklai būtų suteiktas signataro S. Kairio vardas. Istorikas kalbėjo, kad S. Kairio ir trijų kairiųjų, buvusių Lietuvos Taryboje, dėka Vasario 16- tos Akte buvo įrašyta, kad Lietuva atkuriama, kaip demokratiškais pagrindais sudaryta nepriklausoma, tautinė valstybė, nors buvo ketinama Lietuvą atkurti kaip monarchiją, karaliumi pakviečiant vokietį Vilhelmą fon Urachą, arba Lietuvą daryti nuo Vokietijos priklausoma valstybe.
Priminsiu, kad priešindamasis tokiam ketinimui S.Kairys ir du kairieji Lietuvos Tarybos nariai – Stanislovas Narutavičius ir Jonas Vileišis –Tarybos daugumai nepritarus jų siūlymui išmesti iš deklaracijos nuorodą į amžinus ryšius su Vokietija, iš Tarybos pasitraukė. Po kurio laiko solidarizuodamasis iš Tarybos išėjo ir Mykolas Biržiška. Praradusi penktadalį narių, Taryba pateko į krizę, kol padėtį išgelbėjo Petras Klimas –jis įkalbėjo pasitraukusius kairiuosius sugrįžti į Tarybą, pažadėdamas, kad Nepriklausomybės Akte nebeliks minties apie sąjungą su Vokietija.
„Demokratija S. Kairiui buvo veiksmo, atsakomybės žodis“ , – kalbėdamas apie signataro pažiūras sakė N. Černiauskas. Kitos dvi sąvokos, nusakančios esminius S. Kairio veiklos bruožus, yra gerovės valstybės kūrimas, taip pat ir modernumas.
Socialinis draudimas, nemokamas švietimas, 8 valandų darbo diena darbininkams ir 6 valandų trukmės darbo diena protinį darbą dirbantiems žmonėms, darbininkų saviraiškos laisvė – S. Kairio idėjos, kurios patenka į Konstitucinę teisę, įgyvendinamos jam 1919 metais tapus ministru tiekimo ir maitinimo klausimais.
S. Kairys deda pagrindus moderniai valstybei. Tarpukario Lietuvos sostinė Kaunas skendi purve. Mieste nėra šaligatvių, vandentiekio. S. Kairys, inžinierius pagal išsilavinimą, ima rengti ir įgyvendina Kauno vandentiekio projektą. Dėl to šiandien Kaunas didžiuojasi modernia architektūra.
„Tuo metu Užunvėžis – tipinis aukštaitiškas kaimas – patiria visą to meto modernizacijos galią“,- kalbėjo N. Černiauskas apie signataro,, genium loci‘‘ (vietos dvasią). 1940 metais čia iškyla Karolio Reisono suprojektuota bažnyčia.
S. Kairys draugauja su rašytoju Jonu Biliūnu (beje, įkūrusiu Panevėžio socialdemokratų partijos skyrių), iš Užunvėžio kilęs Martynas Kukta Vilniuje, Totorių gatvėje, savo spaustuvėje atspausdina „Lietuvos aido“ laikraštį, kuriame paskelbiamas Vasario 16- tosios Aktas, Balys Šlyžys iš Gyvatynės kaimo, jo netolimas kaimynas, tampa S. Kairio sukurtos Utenos apskrities viršininku, vėliau – Krašto apsaugos ministru, Klaipėdos uosto vadovu, Pranas Morkūnas, inžinierius iš Anykščių rajono, tampa Lietuvos gelžbetonio tėvu – projektuoja tiltus, svarbiausių pastatų konstrukcijas.
N. Černiauskas juokavo, kad S. Kairys yra prisidėjęs net prie Vasario 16- Akto suradimo, nes drauge su kitu signataru Kipru Bieliniu ketino šautuvais ginkluoti vaduoti iš Ukmergės policijos areštinės už socialdemokratines idėjas uždarytą Praną Mažylį – būsimąjį profesorių, gydytoją, kurio anūkas Liudas Mažylis Vokietijos archyvuose neseniai atrado dingusiu laikytą Vasario 16- tosios Aktą.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Liutauro Gudžinsko teigimu, „S. Kairys buvo ideologiškai aiškus marksistas. Dabar tai lygu valstybės išdavimui ar padugnei“, – apgailestavo politologas, sakydamas, kad marksizmo sąvoka yra nepelnytai iškreipta, o Karlo Markso indėlis kuriant politinės ekonomijos teorijas yra neginčytinas. Socializmą, sakė lektorius, S. Kairys matė kaip ilgalaikę valstybės perspektyvą, kol Lietuva taps industrine, išsivysčiusios pramonės šalimi.
L. Gudžinskas kalbėjo, kad S. Kairio reikšmė Lietuvos istorijoje yra ne menkesnė nei šalies prezidentų, nes sukurti tuometinėje Lietuvoje politines partijas, jų skyrius reikėjo kur kas didesnės jėgos ir talento nei būti šalies prezidentu. S. Kairys – neabejotinai esminė socialdemokratiją simbolizuojanti figūra. „S. Kairio negalima įsivaizduoti be socialdemokratų partijos, o socialdemokratų partijos be S. Kairio“, – kalbėjo dėstytojas.
Charakterizuodami S. Kairį kaip asmenį, lektoriai sakė, kad signataras buvo kieto charakterio, užsispyręs kaip žemaitis.