Lino DAPKIENĖS nuotr.
Vasario 25 diena. Išėjau pasivaikščioti po laukus. Viena. O visai netrukus jau buvau… gal kokia dešimta toje gražioje stirnų eilutėje. Ar gali būti geresnis vakarinis pasivaikščiojimas?
Netrukus pastebėjau kelis tuščius stirnų guolius. Nemažos tos išgulėtos vietos, bet nieko kažko labai į akį krintančio nematyti. Šaltukas lauke nemažas, tad tenka paskubėti grįžti į namus.
Šildo ta mintis, kad stirnoms mudu su vyru esame specialios druskos palikę ir grūdų – vis tiek jos netrukus turėtų rasti ir pasistiprinti šiuo šaltuoju laikotarpiu.
Devynios stirnos ir aš
Praėjo dešimt dienų nuo tada, kai fotografavau devynių stirnų būrį. Šiandien, kovo 5-osios pavakarę, 17.15 val. vėl turėjau tokį malonumą – susitikimą su šiomis gražuolėmis.
Nieko specialiai nereikėjo ieškoti ar laukti, kaip tai neretai daro gamtos fotografai. Vairavau nuo Budrių kaimo link Kavarsko miestelio. Pamačiau prie krūmų vieną, kitą, o tada, sustojusi ir paėjėjusi link tos pusės, jau galėjau skaičiuoti visas devynias stirneles. Geras jausmas, kai dar fotografuodama galiu iki devynių suskaičiuoti! Dalijuosi šiuo jausmu ir nuotraukomis su Jumis. Tik gaila, kad šie žvėrys taip greit pasibaido. Matyt, ne veltui yra posakis „Greita kaip stirna“…
