Pačios pirmosios grįžusios gervės Budrių k. (Kavarsko sen.). Į Lietuvą grįžusių gervių vis daugiau. Autorės nuotr.
Ilgesingas grįžtančių gervių klyksmas girdimas kelių kilometrų spinduliu. Įveikusios didžiulį kelią nuo centrinės Ispanijos, jos vėl čia, Lietuvoje. Į Kavarsko sen. (Anykščių raj.) pirmosios gervės atskrido lygiai kovo 11-ąją. Kaip simboliška.
Kokie yra gervių migracijos ypatumai? Ką apie jų kelius byloja prie paukščių pritvirtintų siųstuvų duomenys?
Praeitame amžiuje buvo
reta rūšis
Šio didelio, ilgu snapu, ilgomis kojomis ir garbiniuota uodega pelkių paukščio lotyniškas pavadinimas yra Grus grus. XX a. antros pusės pradžioje Lietuvoje ir Europoje ji buvo laikoma reta rūšimi. Iki šiol gervė, kaip rūšis, yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Įsteigus keletą paukščių apsaugai svarbių teritorijų bei šiltėjant klimatui, gervių populiacija akivaizdžiai išaugo.
Pavasarinės migracijos metu kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje iš žiemojimo vietų gervės keliauja į perėjimo vietas. Tokios migracijos pabaigoje jaunikliai atsiskiria. Nusileidę į veisimosi vietas, gracingi paukščiai demonstruoja savo šokius – šokinėja, kraiposi mojuodami sparnais.
Rudenį gervės ilgokai būriuojasi į vis didesnį ir didesnį „V“ raidės pavidalo pulką danguje iš keleto dešimčių, šimtų ar net tūkstančių paukščių. Priešmigracinės sankaupos pradeda telktis dar liepos mėnesį. Daugiausia gervių stebima nuo rugsėjo iki spalio pradžios. Prieš išskrisdamos, paprastai jos dar nusileidžia laukuose ir skleidžia tą nenusakomą, ilgesingą garsą „krrruuu“… Susitelkę į gausų būrį, rugsėjo pabaigoje, o kartais ir spalį, migrantės pakelia sparnus ir netrukus jau nebegirdėti to labai garsaus, periodiškai kartojamo turliavimo laukų platybėse. Migracijos metu vienos šeimos nariai laikosi kartu. Migruodamos gervės gali įveikti didelius atstūmus nei karto nesustodamos, skrisdamos dieną ir naktį. Migruodamos gervės kartais pakyla net iki 2844 metrų aukščio.
Gervių migracijai tirti –
nuotolinio sekimo prietaisai
Lietuvos edukologijos universiteto biologijos magistratūros studijų programos studentas Aleksejus Peržu tyrinėja Lietuvos populiacijos pilkųjų gervių sezoninių migracijų eigą ir skridimo maršrutus. 2015 metais iš būrio atsitiktinai buvo pasirinktos ir pagautos kelios pilkosios gervės, joms pritvirtinti saulės energija pakraunami GPS GSM siųstuvai. Taip gauti išsamūs duomenys ir informacija apie tai, kur skraido paukščiai. Tyrimai, kai naudojami GPS GSM siųstuvai, yra tikslūs ir išsamūs, nes leidžia realiu laiku tiesiogiai sekti, „matyti“ visą gervės skrydžio maršrutą.
Viena iš stebėtų gervių dvejų metų laikotarpiu iš Lietuvos į žiemojimo vietą centrinėje Ispanijoje ir iš jos atgal skrido Vakarų Europos paukščių migraciniu keliu, kuris jungia Skandinaviją bei dalį Baltijos regiono ir Pirėnų pusiasalį. Skirtingais metais stebima gervė šiek tiek keitė savo migracinį maršrutą. Jos skrydžio kelias ir laikas kasmet trumpėjo… Galima tik spėlioti, kad tai vyko dėl paukščio su metais įgyjamos patirties. Stebėtos gervės Pavasarinės migracijos kelias 2016 metais buvo 4272 km, o 2017 metais – 3178 km, lyginant su rudeninės migracijos maršruto ilgiu (2015 metais – 5759 km, 2016 metais – 5107 km), yra žymiai trumpesnis.
Kita siųstuvais pažymėtų gervių šeima į žiemovietes skrido Baltijos–Vengrijos keliu. Italijoje šios gervės nukrypo į Šiaurės Italijos kelią. Galiausiai Ispanijoje šie keliai faktiškai susijungė. Visi A. Peržu ženklinti individai žiemojo santykinai nedidelėje teritorijoje centrinėje Ispanijoje. Jos skersmuo neviršija 140 km.
Tarsi labai skubėtų grįžti į
Lietuvą
Pavasarinė migracija vyksta greičiau negu rudens. Jei rudenį pasiekti Pietų kraštus joms reikia 69–91 dienos, tai pavasarį savo tikslą – į Lietuvoje esančias veisimosi vietas – jos pasiekia vos per 11–29 dienas. Tai buvo būdinga visiems tirtiems individams. Pavasarinės migracijos metu suaugusios gervės poilsio ilgai nesustoja. Dažniausiai jos ilsisi tik vieną ar kelias dienas, o rudenį ilsisi po dešimt dienų du – tris kartus. A. Peržu atlikto tyrimo duomenimis, 2016 metais gervės nuo migracijos pradžios iki migracijos pabaigos nuskrido 4272 km, sustodamos 10 kartų, o 2017 metais įveikė 3178 kilometrų atstumą, buvo 9 sustojimai. Pastaraisiais metais grįžusios gervės pavasarį registruojamos vis anksčiau.
Grįžo gervės – laukia gražios
dienos?
Grįžus gervėms, neabejotinai prasidės gražus oras, šiltas pavasaris. Dar Jonas Jablonskis yra užrašęs frazę „Gervių dienos prasidėjo“. Laukime gražių dienų, žalumos gamtoje, toliau stebėkime gracingus ir didingus paukščius – gerves, klausykimės jų trimitavimų. O galbūt Jums netrukus pasiseks pamatyti gervių tuoktuvių šokį?
